Socialiniai tinklai – ne vaikams. Taip galima apibendrinti visame pasaulyje kylančią bangą, siekiant griežčiau apriboti galimybę mažamečiams jungtis prie socialinių tinklų. Nors oficialiai tokioms platformoms kaip „Facebook“, „Instagram“ ar „TikTok“ ir anksčiau galiojo amžiaus ribojimas, ne viena šalis siekia amžiaus slenkstį dar padidinti, o socialinių tinklų kūrėjus įpareigoti tikrinti naudotojų amžių. Artėjant Vaikų gynimo dienai, „Tele2“ inovacijų ekspertas Arnoldas Lukošius dalijasi ryškiausiais pavyzdžiais, kaip įvairios valstybės siekia apsaugoti vaikus nuo neigiamos socialinių tinklų įtakos.
Populiariausio mobiliojo ryšio operatoriaus „Tele2“ užsakymu kartu su Vilniaus universitetu (VU) atliktas tyrimas rodo, kad jauni žmonės dažniau nei kitos amžiaus grupės susiduria su priklausomybės nuo socialinių tinklų rizika. Net du iš trijų 18–30 metų jaunuolių patenka į aukštesnės rizikos grupę.
Pirmoji žingsnį žengė Australija
Ryškiausias pavyzdys – Australija, kuri 2025 m. pabaigoje tapo pirmąja šalimi, uždraudusia socialiniais tinklais naudotis jaunesniems nei 16 metų vaikams. Draudimas apima populiariausias platformas, tokias kaip „Instagram“, „TikTok“, „Snapchat“, „Facebook“ ar „YouTube“.
„Praktiškai, tai reiškia, kad platformos turės įdiegti patikimus amžiaus nustatymo mechanizmus, pavyzdžiui, dokumentų ar biometrinių duomenų patikrą ir blokuoti paskyrų kūrimą bei naudojimą jaunesniems nei 16 metų vartotojams. Neįgyvendinus šių reikalavimų, bendrovėms gali būti taikomos reikšmingos finansinės sankcijos, todėl atsakomybė už draudimo laikymąsi perkeliama pačioms platformoms“, – sako „Tele2“ inovacijų ekspertas Arnoldas Lukošius.
Sprendimų ieško ir Europa
Nors Europos šalyse vieningo modelio kol kas nėra, vis daugiau šalių ieško būdų, kaip riboti jaunimo prieigą prie soc. tinklų.
„Pavyzdžiui, Prancūzijoje pritarta siūlymui riboti socialinių tinklų naudojimą jaunesniems nei 15 metų vaikams, visgi jam dar reikalingas galutinis patvirtinimas. Danija planuoja panašų draudimą iki 15 metų, kuris gali įsigalioti jau šiais metais“, – pastebi A. Lukošius.
Jis priduria, kad tuo metu Austrija ir Slovėnija rengia teisės aktus, numatančius ribojimus jaunesniems nei 14–15 metų vaikams. Ispanijoje svarstomas draudimas iki 16 metų, kartu keliant klausimą ir dėl didesnės platformų atsakomybės už turinį.
Ribojimų banga plečiasi
Indonezija paskelbė planuojanti riboti socialinių tinklų naudojimą jaunesniems nei 16 metų vartotojams, analogiškus sprendimus ketina įvesti ir Malaizija.
„Turkijoje jau pritarta įstatymui, kuris numato amžiaus ribojimus iki 15 metų – tai reikštų, kad platformos turės identifikuoti vartotojų amžių ir riboti nepilnamečių prieigą. Tuo metu Jungtinėje Karalystėje svarstomi platesni sprendimai – ne tik amžiaus patikra, bet ir pačių platformų funkcionalumo keitimas, pavyzdžiui, ribojant begalinį turinio slinkimą ar kitus įsitraukimą skatinančius sprendimus. Tai rodo, kad reguliavimas krypsta ne tik į tai, kas gali naudotis socialiniais tinklais, bet ir kaip jie yra kuriami“, – sako „Tele2“ inovacijų ekspertas.
Nors dauguma įmonių oficialiai draudžia jų platformomis naudotis jaunesniems nei 13 metų vaikams, praktikoje šios ribos dažnai apeinamos. Dalis vaikų paskyras susikuria patys, tačiau neretai tam padeda ir patys tėvai – tiesiog pakeičiama gimimo data, kad nereikėtų laukti nustatyto amžiaus. Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip nekaltas sprendimas, tačiau taip vaikai daug anksčiau patenka į aplinką, kuri dažnai nėra pritaikyta jų amžiui.
Kaip padėti vaikams išlaikyti balansą?
Nors valstybės ir technologijų bendrovės vis dažniau imasi ribojimų, dalį kontrolės galima perkelti ir į pačius įrenginius. Pasak A. Lukošiaus, šiandien tėvai turi vis daugiau techninių priemonių, leidžiančių reguliuoti vaikų naudojimąsi socialiniais tinklais.
„Vienas paprasčiausių sprendimų – vadinamosios tėvų kontrolės programėlės, kurias įsidiegus ir susiejus tėvų bei vaikų telefonus, galima nustatyti tiek naršymo laiko limitą, tiek ribojimus konkrečioms programėlėms. Šie technologiniai įrankiai leidžia nustatyti nakties valandas arba mokyklos laiką, kada jokie žaidimai nebus pasiekiami ir neleis atžalai be reikalo blaškytis. Taip pat verta išjungti perteklinius pranešimus, nes būtent jie dažniausiai skatina nuolat grįžti į socialinius tinklus“, – sako A. Lukošius.
Anot jo, daugelis tėvų kontrolės įrankių atlieka ir turinio kontrolę: „Įvedus teisingą vaiko amžių į telefoną reguliuojančią programą, sistema filtruoja turinį, kurį vaikas gali pasiekti, o pagal amžių dar netinkamos programėlės paprasčiausiai neveiks, jų nebus įmanoma atsisiųsti.“
„Būtina nustatyti, kad vaikas turėtų kaskart virtualiai „atsiklausti“ tėvų atlikdamas pirkimus programėlės, nes jaunesni naudotojai gali ne visada iki galo suprasti, kad jų norimi žaidimo priedai kainuoja realius pinigus. Taip pat patarčiau mobiliesiems atsiskaitymams naudoti kitą, rečiau naudojamą mokėjimo kortelę, kuri nėra susieta su pagrindine šeimos sąskaita, o turi tik nedideles sumas pinigų, specialiai skirtų mokėjimams už prenumeratas. Taip išvengsite ir nesusipratimų dėl netikėtų atsiskaitymų žaidimuose“, – sako A. Lukošius.
„Tele2“ atstovas pabrėžia, kad svarbiausia – ne tik riboti, bet ir padėti suprasti savo naudojimo įpročius, todėl vis daugiau dėmesio skiriama sprendimams, kurie leidžia vartotojams patiems įsivertinti savo santykį su socialiniais tinklais.
Tyrimą „Lietuvos visuomenės emocinis atsparumas“ bendrovės „Tele2“ užsakymu atliko UAB „Norstat“ 2024 m. Tyrimas reprezentuoja 18–74 metų amžiaus Lietuvos gyventojų, kurie naudojasi internetu, nuomonę. Tyrimo metu apklausta daugiau nei 2 tūkst. respondentų.
