Lietuvai lyderiaujant atliekų tvarkyme regiono mastu, panaudoto maistinio aliejaus tvarkymas vis dar išlieka opia problema. Vilnius netrukus įgyvendins naują iniciatyvą, skirtą skatinti aplinkai draugiškesnius miestiečių atliekų rūšiavimo įpročius.
Europos šalims ieškant būdų, kaip mažinti atliekų kiekius, Lietuva jau šiandien yra tarp šio pokyčio lyderių. Šalis per pastarąjį dešimtmetį pasiekė vieną didžiausių proveržių – Europos aplinkos agentūros duomenimis, perdirbimo rodikliai išaugo daugiau nei 40 proc. Investicijos į rūšiavimo infrastruktūrą, efektyvi užstato sistema, kai grąžinama daugiau nei 90 proc. pakuočių, ir aktyvus gyventojų įsitraukimas padėjo Lietuvai tapti viena pažangiausių perdirbimo srityje.
Vilnius šiame kontekste išsiskiria kaip miestas, kuriame tvarūs įpročiai jau tapo kasdienybe. Tačiau net ir būdama viena iš lyderių, sostinė kovoja su „nematomais“ iššūkiais – tokiais, kurie slepiasi ne konteineriuose, o virtuvės kriauklėje.
Nematomos grėsmės – vamzdynų „cholesterolis“
Viena didžiausių problemų, su kuria susiduria miestai, tarp jų ir Vilnius – maistinis aliejus išpilamas į kriauklę. „Vilniaus vandenys“ skaičiavimu, per metus apie 45 tonos tokių atliekų patenka į miesto vamzdyną. Atvėsusios, jos stingsta vamzdžiuose, kaupiasi bei formuoja riebalų sankaupas. Dėl jų susidaro iki 50 proc. kanalizacijos užsikimšimų, o kai kuriose miesto dalyse per metus fiksuojama šimtai užsikimšusių vamzdžių atvejų. Taip pat dažnėja vamzdynų avarijos, didėja nuotekų sistemų priežiūros kaštai, o šios išlaidos galiausiai atsispindi gyventojų sąskaitose.
Be to, netinkamai išpilamas maistinis aliejus daro įtaką aplinkai. Skaičiuojama, kad vienas litras į vamzdynus išpilto aliejaus gali užteršti apie 1000 litrų vandens. Net ir modernios nuotekų valyklos ne visada gali pilnai pašalinti šios rūšies riebalus. Jie patenka į vandens telkinius, trikdo ekosistemas, mažina deguonies kiekį vandenyje ir daro žalą biologinei įvairovei.
Vis tik maistinis aliejus gali tapti ir galimybe siekti aplinkosaugos tikslų, pavirsdamas biokuru. Toks kuras laikomas vienu efektyvesnių būdų mažinti transporto sektoriaus emisijas: tyrimai rodo, kad jis gali sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį daugiau nei 80 proc., lyginant su iškastiniu kuru.
Tai ypač svarbu Vilniui, kuris siekia tapti klimatui neutraliu miestu iki 2030 metų. Būtent sprendimai, tokie kaip atliekų pavertimas energija, gali reikšmingai paspartinti emisijų mažinimo bei atsinaujinančios energetikos skatinimo procesus.
Maistinio aliejaus rūšiavimo sprendimai keis vilniečių įpročius
Siekdamos tvarkytis su namų ūkių maistinio aliejaus netinkamo rūšiavimo keliamomis problemomis, Europos šalys diegia į gyventojus orientuotus sprendimus arčiau namų. Švedijoje „OlioBox“ sistema leidžia miestiečiams patogiau rūšiuoti namų ūkyje sukauptą maistinį aliejų specialiai pastatytuose konteineriuose savivaldybėse. Suomijoje įvairaus dydžio konteineriai gali būti pristatomi verslams, skatinant rūšiuoti restoranų, kavinių ar maisto gamybos maistinio aliejaus atliekas. Ispanijoje namų ūkių panaudotam aliejui skirta „Green Point“ sistema.
Gyventojams patogesnė maistinio aliejaus rūšiavimo sistema veikia ir Lietuvoje. Įvairiose šalies vietose šalia gyvenamųjų namų pastatyti 236 specialūs konteineriai maistiniam aliejui surinkti, kurie padeda žmonėms lengviau keisti įpročius ir prisidėti prie tvaresnio atliekų tvarkymo. Maistinio aliejaus surinkimo ir apdorojimo įmonė UAB „Biomotorai“ nustatė, kad Klaipėdoje per pirmuosius metus surinkto ir išrūšiuoto aliejaus kiekiai išaugo iki keturių kartų.
Todėl Vilnius planuoja taip pat žengti svarbų žingsnį atliekų rūšiavimo srityje, kuris padės vilniečiams patogiau ir paprasčiau rūšiuoti maistinį aliejų. Šis pokytis prisidės prie atsakingesnių rūšiavimo įpročių stiprinimo sostinėje.
„Lietuva jau įrodė, kad gali būti tarp Europos lyderių perdirbimo srityje. Tačiau tikras proveržis vyksta tada, kai keičiame sudėtingesnius, kasdienius įpročius. Maistinio aliejaus surinkimas – nedidelis veiksmas kiekvienam, bet didelis pokytis miestui“, – sako įgyvendinamo projekto administratorius, savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (VASA) komunikacijos vadovė Natalija Survila-Glebova.
Apie SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“
SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ Vilniaus mieste administruoja efektyvaus atliekų tvarkymo sistemą, kontroliuoja ir prižiūri komunalinių atliekų tvarkymą, teikia informaciją komunalinių atliekų turėtojams ir miesto savivaldybės institucijoms bei įgyvendina kitas funkcijas.
