Jūsų Ekscelencija Prezidente Stubbai,
Garbūs svečiai,
Ponios ir ponai,
prieš daugiau nei šimtą metų du kompozitoriai, sėdėdami prie savo darbo stalų tos pačios imperijos šešėlyje, kūrė muziką apie tai, ko jų tautos dar negalėjo laisvai išsakyti. Mikalojus Konstantinas Čiurlionis ir Žanas Sibelijus niekada nebuvo susitikę, tačiau abu savo laisvės troškimą ir pasipriešinimą išliejo muzikos garsais. Abu jie tapo nemirtingais simboliais tautų, kurios atsisakė būti nutildytos.
Būtent šis atsisakymas būti nutildytiems, ištrintiems ar asimiliuotiems ir vienija Lietuvą bei Suomiją. Ta pati dvasia mus subūrė ir šiandien.
Jūs išgyvenote Žiemos karą, sustabdėte Raudonąją armiją ir pasauliui parodėte išskirtinį suomišką charakterį, telpantį į vieną žodį – sisu.
Lietuva patyrė okupacijas, masines žudynes, tremtis ir represijas. Lietuvos miško broliai pasitraukė į girias ir beveik dešimtmetį tęsė kovą, išlaikydami pasipriešinimo liepsną dar ilgai po to, kai pasaulis jau buvo nugręžęs savo žvilgsnį.
Šiandien abi mūsų tautos brangina šių didžių aukų atminimą. Mums ištvermė yra ne tik istorijos dalis – tai ir strategija. Ji mums patiems ir mūsų priešininkams primena: mūsų neįbauginsi. Mes nepasiduosime.
Gerbiamieji,
Suomija ir Lietuva iš karo Ukrainoje padarė tas pačias išvadas – ir ryžtingai ėmėsi veiksmų. Suomijos narystė NATO tapo istoriniu žingsniu, pakeitusiu viso mūsų regiono saugumo architektūrą. Lietuva savo ruožtu prisiėmė ne mažiau istorinį įsipareigojimą – gynybai skirti nuo 5 iki 6 procentų BVP. Tai vienas aukščiausių rodiklių visame Aljanse.
Tačiau mes ne tik investuojame į saugumą. Mes kuriame atsparią ekonomiką, kuri leidžia tą saugumą išlaikyti. Sunki istorinė patirtis mus išmokė augti net tada, kai kiti sustoja. Pandemijos metu apsaugojome savo BVP ir išlaikėme fiskalinį stabilumą. Į Lietuvą jau grįžta užsienyje patirties sukaupusi talentinga lietuvių karta – į puslaidininkių laboratorijas, finansų technologijų įmones, gynybos startuolius.
Mūsų pasirengimas gimsta ne tik mūšio lauke. Jis kuriamas gamyklose, laboratorijose ir mokslinių tyrimų centruose. Štai kodėl šis forumas toks svarbus.
Lietuva sparčiai tampa vienu veržliausių gynybos pramonės centrų Europoje. Tokios pasaulinės bendrovės kaip „Rheinmetall“ ir „Northrop Grumman“ gamybos vietų nesirenka vedinos sentimentų. Jų sprendimas veikti Lietuvoje yra aiškus signalas: mūsų pramoninė bazė, darbo jėga ir teisinė aplinka atitinka aukščiausius sąjungininkų gamybos gynybos srityje standartus.
Lietuvos gynybos technologijų bazė yra išskirtinė. Mūsų inžinieriai pasaulinio lygio rezultatų fotonikos, optikos ir kibernetinio saugumo srityse pasiekė dar gerokai prieš tai, kai šios technologijos tapo strategiškai svarbios. Šiandien šis civilinių technologijų pagrindas vis labiau pritaikomas dvejopai paskirčiai – ir vis dažniau orientuojamas į gynybos poreikius. Lietuvoje kuriami dronai, jutikliai ir ryšių sistemos jau naudojami operacinėms užduotims.
Suomija į šią partnerystę atsineša tai, ko šiandien pasaulyje itin stinga – gilią institucinę atsparumo patirtį. Jūsų visuotinės gynybos modelis, glaudi civilinės ir karinės parengties integracija, pažanga technologijų ir medžiagų srityse papildo Lietuvos stiprybes. Veikdami kartu galime pasiekti tai, ko nė viena valstybė negalėtų pasiekti viena.
Gerbiamieji,
senas lietuviškas posakis byloja: „vienas lauke – ne karys“. Vienas nelaimėsi. Reikia sąjungininkų. Reikia tarpusavio pasitikėjimo, kad būtų galima pasiekti rezultatų.
Pasitikėjimas tarp mūsų tautų gimė iš sudėtingos istorinės patirties, bendrų aukų ir aiškaus bendrų vertybių suvokimo.
Šiandien pasirašomi susitarimai tampa pagrindu partnerystei, kuri kuriama tam, kad kartu įveiktume didžiausius mūsų laikų iššūkius.
Todėl kviečiu Lietuvos ir Suomijos verslo lyderius megzti ryšius. Kartu sukurkime tai, ko Europai šiandien reikia labiausiai – ne pasiskolintą, o savo pačių sukurtą saugumą.
Gitanas Nausėda,
Lietuvos Respublikos Prezidentas
