Lietuvos gyventojai savo ateitį vertina atsargiai ir neįžvelgia daug optimizmo. Pirmą kartą Lietuvoje atliktas gyvenimo nuspėjamumo tyrimas atskleidė, kad tik 20 proc. šalies gyventojų tikisi pozityvių pokyčių, o 7 iš 10 nemano, kad jų gyvenimas artimiausioje ateityje bus geresnis. 37 proc. gyventojų prognozuoja, kad jų gyvenimas pablogės, o 33 proc. – kad nesikeis.
Didžiausio draudiko šalyje iniciuotas tyrimas parodė, kad bendras gyvenimo nuspėjamumo rodiklis Lietuvoje yra vos 54 balai iš 100 galimų. Detaliau buvo tiriamos penkios gyvenimo sritys: finansai, sveikata, kasdienės rutinos, darbas ir karjera, politika bei išorės grėsmės.
„Gyventojai savo finansus, karjerą ir kasdienes rutinas prognozuoja gana aukštu įverčiu, tačiau sveikatos srityje nuspėjamumas mažėja. Didžiausią neužtikrintumą kelia politinė ir išorės rizikų aplinka, kurioje gyventojų galimybės prognozuoti ir turėti įtakos ateičiai siekia tik 38 balus iš 100 galimų“, – komentuoja „Lietuvos draudimo“ generalinis direktorius Simonas Lisauskas. Pasak jo, geopolitinės grėsmės, klimato kaita ir technologijų raidos nenuspėjamumas greičiausiai ir toliau lems gyventojų abejones dėl ateities.
Psichologė Ugnė Juodytė pabrėžia, kad gyvenimo nuspėjamumas yra psichologinio saugumo pagrindas. Kai ateitis sunkiai prognozuojama, žmogus gyvena nuolatiniame pavojaus laukimo režime, patiria nerimą, nes smegenys negali parinkti optimalios strategijos gerovei užtikrinti. Optimalus nuspėjamumas leidžia mažiau energijos skirti grėsmių skenavimui, o daugiau – ryšiui su savimi ir kitais, poilsiui ar kūrybai.
Lietuviai dažniau pasirenka stabilumą, o ne aktyvius veiksmus
Tyrimo rezultatai rodo, kad lietuviams gyvenimo nuspėjamumas dažniausiai siejasi su apčiuopiama tikrove: šeimos ir materialiniu stabilumu, gera sveikata, užtikrinta darbo vieta. „Lietuviai labiau linkę palaikyti stabilumą, nei imtis aktyvių veiksmų situacijai pakeisti. Pavyzdžiui, dažniau renkasi taupyti pinigus (37 proc.), o ne įdarbinti juos investuodami (16 proc.). Vis dėlto, tyrimo duomenys indikuoja, kad labiausiai gyvenimo nuspėjamumas didėja tuomet, kai gyventojai imasi aktyvių veiksmų, užuot pasyviai pasitikėdami juos supančia aplinka“, – komentuoja S. Lisauskas.
Pasak S. Lisausko, didžiausią nuspėjamumą ir galimybes kontroliuoti savo gyvenimą jaučia žmonės, kurie imasi proaktyvių veiksmų savo karjeroje, finansų valdyme, sveikatos priežiūroje ir bendruomenės gyvenime.
Kaip didinti gyvenimo nuspėjamumą?
Psichologė U. Juodytė akcentuoja, kad nors visiškas tikrumas nepasiekiamas, svarbu turėti stabilius atramos taškus. Ji pataria nesikartoti pasyviu stebėtoju, o atskirti, kas priklauso nuo mūsų, o kas ne. Tai leidžia priimti brandesnius sprendimus. Gyvenimo kokybę gali padidinti aktyvesni finansiniai sprendimai, rūpinimasis streso valdymu, fizinis aktyvumas, subalansuota mityba, aiški rutina buityje, profesinio kapitalo kaupimas ir įsitraukimas į visuomeninę veiklą ar krašto gynybą.
Apie tyrimą
Gyvenimo nuspėjamumo rodiklis yra išvestinis indeksas, sukurtas bendradarbiaujant su agentūra „Synthesis Consulting Group“. Kovo mėnesį atlikto tyrimo metu internetu apklausta 1001 respondentas, kurie vertino 5 gyvenimo sritis (finansus, sveikatą, kasdienes rutinas, darbą ir sociopolitiką) 12 mėnesių perspektyvoje, taip pat vertino savo galimybes daryti įtaką bei nurodė konkrečius veiksmus.
