- Išmokos užsieniečiams auga žaibiškai. Per dvejus metus užsienio valstybių piliečių, gaunančių vaiko priežiūros išmokas Lietuvoje, skaičius išaugo 56,2 proc., o jiems išmokėta suma šoktelėjo 78,6 proc. ir pasiekė 7,94 mln. Eur.
- Išmokos už Lietuvoje neregistruotus vaikus. Trečiųjų šalių piliečių, gaunančių išmokas už vaikus, kurie net neįtraukti į Lietuvos gyventojų registrą, skaičius išaugo net 14,2 karto.
- Kontrolė – tik „ant popieriaus“. „Sodra“ neturi veiksmingų mechanizmų patikrinti, ar analogiškos išmokos už tą patį vaiką nėra mokamos ir Lietuvoje, ir užsienyje, ir ar išmokų gavėjai svetur negauna papildomų darbinių pajamų. Dėl šių kontrolės spragų auditoriai negalėjo patvirtinti 454,9 mln. Eur motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokų sąnaudų teisingumo.
Valstybės kontrolės atliktas 2025 m. valstybės socialinių fondų ataskaitų rinkinio finansinis auditas parodė, kad šalies socialinės paramos sistema tampa vis atviresnė užsienio šalių piliečiams, tačiau valstybės institucijos nenumatė saugiklių, apsaugančių viešuosius finansus nuo galimo piktnaudžiavimo ar išmokų dubliavimosi kitoje valstybėje.
Skaičiai atskleidžia naujas tendencijas: demografinis nuosmukis vs. užsieniečių bumas
Audito duomenys atskleidžia paradoksalią situaciją: kol bendras vaiko priežiūros išmokų gavėjų skaičius šalyje traukiasi, užsienio piliečių segmentas auga geometrine progresija. Galimai dėl mažėjančio gimstamumo bendras išmokų gavėjų skaičius Lietuvoje per trejus metus nuosekliai nukrito net 18,3 proc. – nuo 58 017 (2023 m.) iki 47 416 asmenų (2025 m.).
Visiškai priešinga tendencija fiksuojama ne ES šalių piliečių grupėje. Čia gavėjų skaičius šovė į viršų 64 proc. (nuo 1 113 iki 1 824 asmenų). Jei 2023 m. užsieniečiai sudarė apie 2 proc. visų gavėjų, tai 2025 m. ši dalis padvigubėjo ir pasiekė 4 proc.
Nors bendra „Sodros“ išmokų suma 2025 m. traukėsi, užsienio piliečiams išmokėta suma beveik padvigubėjo: paaugo 78,6 proc. – nuo 4,4 mln. Eur iki beveik 8 mln. Eur (7,94 mln. Eur).
Ryškiausi šuoliai – Vidurio Azijos šalių ir Ukrainos piliečių grupėse
Audito ataskaitoje išskiriamos kelios šalys, kurių piliečiams mokamos išmokos augo ne procentais, o kartais. Įspūdingiausias šuolis užfiksuotas Tadžikistano Respublikos piliečių grupėje, kur gavėjų skaičius per dvejus metus padidėjo net 17 kartų – nuo vos 15 asmenų 2023 metais iki 257 gavėjų 2025 metais. Panaši tendencija stebima ir vertinant Uzbekistano Respublikos piliečių duomenis, kur fiksuojamas 6,6 karto augimas, gavėjų skaičiui šoktelėjus nuo 22 iki 146 asmenų. Indijos Respublikos piliečių grupėje auditoriai išskiria visiškai naują reiškinį, kadangi 2023 metais nebuvo užregistruotas nė vienas išmokos gavėjas, o 2025 metais jų skaičius jau pasiekė 21. Tuo tarpu Ukrainos piliečių, gaunančių vaiko priežiūros išmokas, skaičius per šį laikotarpį padvigubėjo ir išaugo nuo 272 iki 556 asmenų, o jiems išmokėta suma padidėjo beveik trigubai bei pasiekė 2,3 mln. eurų.
Priešinga dinamika pastebima tik Europos Sąjungos piliečių grupėje. ES, EEE ir Šveicarijos piliečių, gaunančių išmokas Lietuvoje, skaičius išlieka minimalus ir netgi nežymiai sumažėjo (nuo 143 iki 138 asmenų). Lietuvos socialinę sistemą įtakojanti darbo jėgos migracija vyksta išskirtinai iš trečiųjų šalių.
„Neregistruotų vaikų“ fenomenas: ar išmokos skiriamos šeimoms, gyvenančioms užsienyje?
Didžiausia kontrolės anomalija, didinanti piktnaudžiavimo riziką ir silpninanti viešųjų finansų apsaugą, – išmokų mokėjimas už vaikus, kurie nėra įtraukti į Lietuvos gyventojų registrą. Tokių gavėjų šalyje per dvejus metus padaugėjo net 14,2 karto (nuo 46 iki 651 asmens), o jiems išmokėta suma išaugo 10,4 karto (iki 1,22 mln. Eur).
Ypatingas šio fenomeno mastas matomas Vidurio Azijos valstybių grupėse. Iš 257 Tadžikistano Respublikos piliečių, gaunančių vaiko priežiūros išmokas, net 95 proc. (244 gavėjai) jas gauna už vaikus, kurie nėra registruoti Lietuvoje. Analogiška situacija fiksuojama ir Uzbekistano Respublikos piliečių grupėje.
Audito rezultatai rodo, kad Lietuvoje legaliai dirbantys ir socialiniu draudimu draudžiami užsieniečiai naudojasi teise gauti išmokas, net jei jų vaikai ir šeimos fiziškai negyvena Lietuvoje. Kadangi šių šalių informacinės sistemos nėra integruotos į ES duomenų mainų tinklus, o „Sodra“ nėra sukūrusi jokių įrankių patikrinti, ar už tuos pačius vaikus nėra mokama jų kilmės šalyje, valstybė turi ribotas galimybes įsitikinti, kad išmokos nedubliuojamos.
Geopolitinių kaimynių dinamika: Baltarusija ir Rusija
Kitokios, tačiau finansiniu požiūriu ne mažiau imlios tendencijos stebimos analizuojant Baltarusijos ir Rusijos piliečių duomenis. Žvelgiant į Baltarusijos Respublikos piliečių grupę, nors bendras gavėjų skaičius susitraukė 22 procentais – nuo 428 iki 333 asmenų, jiems išmokamos sumos išlieka aukštesnės nei 2023 metais. Tai rodo augantį šios grupės vidutinį darbo užmokestį, nuo kurio tiesiogiai skaičiuojamos vaiko priežiūros išmokos. Tuo tarpu Rusijos piliečių skaičius šalyje išlieka stabilus ir svyruoja tarp 124 ir 130 asmenų, tačiau jiems išmokėta suma per dvejus metus paaugo net 53,3 procento, padidėdama nuo 534 tūkstančių iki 819 tūkstančių eurų.
Auditoriai pabrėžia, kad ši visapusiškai besikeičianti sistemos struktūra didina riziką, jog asmenys analogiškas išmokas už tą patį vaiką tuo pačiu metu gali gauti ir Lietuvoje, ir savo kilmės šalyje, o tai tiesiogiai draudžia Europos Sąjungos reglamentai bei nacionaliniai teisės aktai.
Aklas pasitikėjimas pajamų užsienyje vertinime
Pagal galiojančią tvarką, tiek motinystės, tiek tėvystės ar vaiko priežiūros išmokos dydis privalo būti mažinamas arba jos mokėjimas nutraukiamas, jei asmuo išmokos gavimo laikotarpiu turi kitų darbinės veiklos pajamų. Tačiau „Sodra“ kontroliuoja tik Lietuvoje uždirbamos pajamas. Jei asmuo dirba ir uždirba užsienyje, informacija apie tai valstybės institucijų nepasiekia.
Šiuo metu sistema iš esmės veikia išskirtinai pasitikėjimo principu. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija audito metu pripažino, kad iki šiol nebuvo nė vieno atvejo, kada užsienio pilietis ar svetur dirbantis asmuo savo iniciatyva būtų deklaravęs „Sodrai“ užsienyje gautas darbines pajamas. Tarpvalstybiniai informacijos mainai yra fragmentuoti ir lėti, o teisės aktuose „Sodrai“ net nėra nustatyta aiški prievolė atlikti aktyvius patikrinimus ar reikalauti iš pareiškėjų kompetentingų užsienio institucijų pažymų.
„Dešimteriopai augantys gavėjų srautai signalizuoja, kad valstybės išmokų sistema nebegali veikti aklo pasitikėjimo režimu. Kai kontrolės mechanizmai yra nesukurti, viešieji finansai lieka neapsaugoti nuo dvigubo mokėjimo rizikų. Kviečiu Vyriausybę ir sprendimų priėmėjus imtis sisteminės ir kitų išmokų peržiūros – turime sukurti efektyvius ir operatyvius saugiklius, kurie garantuotų skaidrumą bei užkirstų kelią bet kokioms piktnaudžiavimo galimybėms“, – sako valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
Valstybės kontrolės rekomendacijos – būtini skubūs teisėkūros pakeitimai
Siekdama užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui viešaisiais finansais, Valstybės kontrolė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai bei „Sodrai“ pateikė griežtas rekomendacijas. Reikalaujama skubiai keisti teisės aktus ir įtvirtinti dvi esmines naujoves:
- „Sodros“ teritoriniams skyriams teisės aktuose bus aiškiai deleguota funkcija ir griežta prievolė ne tik laukti duomenų iš užsienio, bet ir patiems aktyviai tikrinti informaciją apie pareiškėjų užsienyje gaunamas pajamas bei išmokas.
- Griežtinti išmokų prašytojų atsakomybę, įpareigojant juos pateikti oficialius užsienio šalių dokumentus, įrodančius, kad analogiška išmoka jiems nėra mokama svetur ir deklaruoti bet kokias užsienyje gaunamas darbines pajamas.
Teisiniai pakeitimai palies ir vidines „Sodros“ procedūras: siekiant sukurti automatizuotas kontrolės priemones reikės peržiūrėti informacinių sistemų nuostatus. Jei prašymą pateikia trečiosios šalies pilietis, o vaiko duomenų nėra Lietuvos gyventojų registre, sistema turėtų automatiškai stabdyti išmokos skyrimą iki tol, kol bus gauti patikimi įrodymai iš užsienio valstybės arba asmuo pateiks legalumą pagrindžiančius dokumentus.
Atsakingos institucijos jau numatė priemones šioms rekomendacijoms įgyvendinti ir įsipareigojo konkrečiais terminais pateikti teisės aktų projektus, kurie užvers teisinio reguliavimo spragas ir apsaugos šalies socialinį biudžetą.
