Lietuvos vidaus reikalų viceministras Gintaras Aliksandravičius dalyvavo Taline vykusiame Baltijos ir Šiaurės šalių (Latvijos, Estijos, Danijos, Suomijos, Islandijos, Norvegijos ir Švedijos) susitikime, kuriame pagrindinis dėmesys skirtas regiono saugumo stiprinimui, išorės sienų apsaugai, Rusijos keliamoms grėsmėms ir pasirengimui naujiems hibridiniams iššūkiams.
Susitikimo metu aptarti klausimai dėl griežtesnės ir labiau koordinuotos vizų politikos Rusijos piliečių atžvilgiu, priemonės kovai su hibridinėmis grėsmėmis, įskaitant bepiločių orlaivių ir kontrabandos balionų naudojimą, taip pat dirbtinio intelekto ir pažangių technologijų taikymas sienų apsaugoje.
„Rusijos karas prieš Ukrainą ir nuolatinės priešiškos veiklos prieš Europos valstybes verčia mus iš naujo įvertinti saugumo priemones ir veikti išvien. Šiandien saugumas prasideda ne tik prie valstybės sienos – jis apima mūsų gebėjimą užkirsti kelią hibridinėms grėsmėms, kontroliuoti migracijos rizikas ir stiprinti visuomenės atsparumą. Kuo labiau koordinuoti būsime Europoje, tuo mažiau galimybių paliksime tiems, kurie siekia išnaudoti mūsų pažeidžiamumus“, – sakė viceministras G. Aliksandravičius.
Lietuva remia griežtesnę ir labiau suderintą Šengeno valstybių vizų politiką Rusijos piliečių atžvilgiu. Pasak vidaus reikalų viceministro, dabartinis susiskaidęs požiūris sudaro prielaidas vadinamajam „vizų apsipirkimui“ ir kelia papildomų saugumo rizikų visai Šengeno erdvei.
Susitikime taip pat aptartos didėjančios grėsmės oro erdvėje. Lietuva pristatė patirtį reaguojant į pastaraisiais metais dažnėjančius bepiločių orlaivių incidentus bei naują kontrabandos būdą – iš Baltarusijos naudojamus oro balionus cigaretėms gabenti per sieną. Šie incidentai ne tik trikdo oro uostų veiklą, bet ir kelia grėsmę nacionaliniam saugumui bei gyventojų saugai.
Viceministras G. Aliksandravičius akcentavo, kad kovojant su šiomis grėsmėmis būtinas glaudesnis civilinių ir karinių institucijų bendradarbiavimas, spartesnis pažangių technologijų diegimas ir aktyvesnis Europos Sąjungos agentūrų, ypač „Frontex“ ir „Europol“, įsitraukimas.
Lietuva taip pat pristatė vykdomas investicijas į sienų apsaugos technologijas. Šiuo metu Valstybės sienos apsaugos tarnyba naudoja įvairias bepiločių orlaivių, jų aptikimo ir neutralizavimo sistemas, o sienų stebėjimo infrastruktūroje vis plačiau diegiami dirbtiniu intelektu paremti vaizdo analizės sprendimai.
Susitikimo dalyviai sutarė, kad sparčiai besikeičianti saugumo aplinka reikalauja ne tik technologinių sprendimų, bet ir glaudesnio regioninio bendradarbiavimo bei bendrų veiksmų stiprinant Europos išorės sienų apsaugą ir visuomenių atsparumą.
