Tėvų nerimą susirgus vaikui, ypač pakilus temperatūrai, atsiradus vėmimui ar viduriavimui, dažnai lydi klausimas, ar galima tęsti priežiūrą namuose, ar reikia skubėti į skubiosios pagalbos skyrių. Specialistai pabrėžia, kad ne kiekvienas karščiavimas ar virusinė infekcija reikalauja skubios hospitalizacijos, tačiau yra tam tikrų simptomų, kurių ignoruoti negalima.
Pasak vaistininkės Sigitos Korbutaitės, tėvai dažniausiai sunerimsta dėl padidėjusios temperatūros, skausmo, pasikartojančio vėmimo ar viduriavimo. „Svarbu įvertinti vaiko būklę racionalesniai. Jei vaikas karščiuoja ar jam skauda, reikia tinkamai parinkti priemones simptomams mažinti ir užtikrinti skysčių vartojimą. Ne visada būtina skubėti į priėmimą, tačiau svarbu stebėti, ar vaiko būklė neblogėja“, – sako ji.
Kada namuose laukti nebereikėtų?
Vienas svarbiausių signalų yra pakitęs vaiko elgesys: neįprastas vangumas, mieguistumas, sunkiai pažadinamas vaikas arba, atvirkščiai, pernelyg didelis dirglumas. Ypač atidžiai reikėtų stebėti mažus vaikus, vemiant ar viduriuojant, nes didėja dehidratacijos rizika. Apie dehidrataciją gali signalizuoti retas šlapinimasis, silpnumas, vangumas, o pas kūdikius – įdubęs momenėlis.
Pavojinga, jei vaikas negeria arba negali sulaikyti skysčių dėl nuolatinio vėmimo, ilgiau nei 12 valandų nesišlapina, tampa sunkiai pažadinamas, pradeda greitai kvėpuoti ar padažnėja širdies plakimas. Siekiant išvengti dehidratacijos, sergant svarbu skysčius duoti nuolat, net ir mažais kiekiais. Geriau dažnai pasiūlyti po truputį, nei laukti, kol vaikas pats paprašys gerti.
Pavojingi karščiavimo signalai
Karščiavimas yra natūrali organizmo reakcija į infekciją, tačiau svarbu vertinti ne tik termometro rodmenis, bet ir bendrą savijautą. Reikėtų sunerimti, jei temperatūra aukštesnė nei 39 laipsniai ir sunkiai krenta pavartojus vaistų. Būtina kreiptis į gydymo įstaigą, jei bet kokia padidėjusi temperatūra pasireiškia kūdikiui iki 3 mėnesių. Vyresniems vaikams reikėtų sunerimti, jei karščiavimas trunka ilgiau nei 3 dienas be aiškios priežasties.
Dažna tėvų klaida – per mažos vaistų nuo skausmo ar karščiavimo dozės, dėl ko temperatūra nekrenta arba greitai vėl pakyla. Vaistai vaikams turi būti dozuojami pagal kūno svorį: įprastai ibuprofeno dozė yra 10 mg/kg, paracetamolio geriamųjų formų – 15 mg/kg, o žvakučių – 15–20 mg/kg. Visais atvejais būtina vadovautis vaisto pakuotės lapeliu arba pasitarti su specialistu.
Kvėpavimo sutrikimai – ženklas nedelsti
Vieni aiškiausių pavojingų požymių yra susiję su kvėpavimu. Skubiai kreiptis į gydymo įstaigą būtina, jei vaikas pradeda kvėpuoti dažnai, sunkiai ar paviršutiniškai, jei pamėlsta lūpos ar oda, atsiranda švokštimas arba dusulys ramybės būsenoje. Šie simptomai gali rodyti hipoksiją – būklę, kai organizmo audiniai negauna pakankamai deguonies.
Tėvai dažniausiai kreipiasi į vaistinę konsultacijų vakarais ar savaitgaliais, norėdami sužinoti, ar galima naudoti tas pačias priemones kaip anksčiau, ar simptomai leidžia vaiką stebėti namuose.
Kai liga užklumpa staiga
Vaistininkė prisimena atvejį, kai gripo pikui įsibėgėjus, tėtis kreipėsi dėl staiga mažamečiui vaikui pakilusios temperatūros. Paaiškėjo, kad šeimoje jau buvo gripo atvejis: vyresnis vaikas susirgo darželyje, o netrukus simptomai pasireiškė ir jaunesniam, dvejų metų neturinčiam vaikui. Aptarė, kaip saugiai atlikti gripo testą, kada ir kokius vaistus nuo temperatūros duoti. Rekomenduota net ir esant neigiamam testo rezultatui kreiptis į gydymo įstaigą, nes mažų vaikų būklė gali greitai keistis.
S. Korbutaitė pabrėžia, kad svarbiausia tėvams – nepanikuoti, bet ir nenuvertinti simptomų. Jei vaikas yra budrus, geria skysčius, šlapinasi, o temperatūra krenta pavartojus vaistų, dažnai būklę galima stebėti namuose.
