Seime svarstant Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pakeitimo projektą Nr. XVP-1247(4), išsiskyrė nuomonės dėl to, kas turėtų teisę skirti savo atstovą į LRT Tarybą iš neįgaliosios bendruomenės.
Atsižvelgdamas į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, pateikiau pasiūlymą, kad šiai bendruomenei atstovautų Lietuvos negalios organizacijų forumas (LNF). Sutinku su kolegės Indrės Kižienės argumentu, kad didžiausia atskira žmonių su negalia organizacija šalyje yra Lietuvos asmenų su negalia draugija. Vis dėlto ji yra tik viena iš daugybės šios bendruomenės organizacijų. Siekdamas platesnio sutarimo, komiteto posėdžio metu pasiūlymą tikslinau: į LRT Tarybą vieną atstovą bendrai skirtų LNF steigėjai ir nariai.
Tenka apgailestauti, kad į posėdį nebuvo pakviestas nė vienas neįgaliosios organizacijų atstovas. Komiteto narių daugumos balsais buvo pritarta I. Kižienės siūlymui, kad LRT Taryboje šiai grupei atstovautų tik Lietuvos asmenų su negalia draugijos paskirtas asmuo. Susidaro įspūdis, kad Seimo nariai geriau už pačią bendruomenę žino, kaip jai reikėtų atstovauti.
Esu įsitikinęs, kad privalome įsiklausyti į paties LNF argumentus. Pagal Jungtinių Tautų Asmenų su negalia teisių konvenciją, valstybės privalo glaudžiai konsultuotis ir aktyviai įtraukti žmones su negalia per juos atstovaujančias organizacijas. Įstatymu įtvirtinta išskirtinė teisė tik vienai organizacijai neužtikrina šio principo.
LNF vienija 15 skėtinių nacionalinių organizacijų, o jo steigėjos yra 6 seniausios ir gausiausios organizacijos. Per jas – daugiau kaip 230 neįgaliosios organizacijų bei 9 tūkst. narių visose 60 Lietuvos savivaldybių. Šis forumas atstovauja beveik 270 tūkst. šalies žmonių su negalia ir jų artimųjų interesams, todėl būtent jis gali užtikrinti demokratinį ir platų bendruomenės balsą visuomeninio transliuotojo taryboje.
