„Sociologija yra vaistas nuo kvailumo. Ji skatina mus giliau pažvelgti į įvairius reiškinius ir socialines grupes, nesitenkinti paprastais atsakymais – primityviais, nepagrįstais samprotavimais įvairiomis temomis – kurių šiandien labai daug, ypač viešojoje erdvėje“, – sako Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Taikomosios sociologijos absolventas Karolis Bareckas.
Karolis, dirbantis komunikacijos srityje, rašantis, keliaujantis ir tyrinėjantis tolimas žemes, įsociologijos magistrantūrą atėjo turėdamas bakalauro ir magistro laipsnius filosofijos srityje bei sukaupęs didelę profesinio darbo, savanorystės, kelionių ir gyvenimo užsienyje patirtį. Tačiau jam magistro studijos VDU Taikomojoje sociologijoje buvo ne tiesiog dar vienas diplomas – tai būdas naujai pažvelgti į visuomenę, žmogaus elgseną, nelygybes, šiuolaikinio pasaulio tempą ir net kasdienius reiškinius.
Intelektualinis alkis paskatino siekti dar daugiau žinių
Karolis pasakoja, kad susidomėjo sociologija dar studijuodamas filosofiją, tačiau mintį studijuoti šį mokslą vis atidėliojo. „Tada gyvenime atėjo momentas, kai pajutau intelektualinį alkį – man pradėjo trūkti naujų žinių ir diskusijų“, – prisimena jis.
Absolventas taip pat pasakoja apie sociologės Arlie R. Hochschild pristatytą „emocinio darbo“ sąvoką. „Tai, kaip darbe turi pats projektuoti tokias emocijas, kokių nori sulaukti savo darbe, kartu slėpdamas visas kitas – neigiamas – emocijas. Dirbdamas įvairiose korporacijose, jaučiausi lyg esu kažkokioje dirbtinai sukurtoje realybėje, kur viskas taip nenatūralu. Todėl ir ilgėjausi tam tikro intelektualaus stimulo, norėjau sužinoti kažką naujo“, – pasakoja Karolis.
Pasak VDU absolvento, nors knygas skaityti ir domimasi tema savarankiškai, studijos suteikia visai kitokią mokymosi patirtį – galimybę mokytis iš srities ekspertų, diskutuoti su dėstytojais ir nuosekliai gilinti žinias.
Jo teigimu, sociologijos pasirinkimui įtakos turėjo ir kelionių, savanorystės, gyvenimo skirtingose šalyse patirtys. Susitikimai su įvairiomis kultūromis ir visuomenėmis palaipsniui formavo jo sociologinę perspektyvą.
Sociologija moko nesitenkinti paprastais atsakymais
Paklaustas, kaip paprastais žodžiais paaiškintų sociologiją, Karolis nedvejodamas atsako: plačiąja prasme, tai yra visuomenės studija. O visuomenė, jo teigimu, yra mes visi – VDU studentai, „Audi“ vairuotojai, bėgikai, politikai, žurnalistai ir bet kuri kita socialinė grupė. „Sociologija nagrinėja skirtingų socialinių grupių tarpusavio ryšius ir tai, kaip tos grupės sąveikauja“, – aiškina jis.
„Mūsų santykis su pasauliu dažnai būna paviršutiniškas. Nebraukiame giliau, nesigiliname į nieką. Sociologija gi skatina mus giliau pažvelgti į reiškinius, tam tikras socialines grupes ir nesitenkinti paprastais atsakymais, kurių labai daug, ypač viešojoje erdvėje“, – teigia jis.
Pasak Karolio, sociologija siekia suprasti, kodėl žmonės elgiasi taip, kaip elgiasi, kodėl tam tikros grupės turi skirtingas galimybes, kas lemia nelygybes visuomenėje, kaip keičiasi mūsų tarpusavio santykiai.
„Sociologija – tai disciplina, kuri gilina žinias ir bando paaiškinti visuomenę“,– apibendrina VDU absolventas.
Taikomoji sociologija – dinamiška ir praktiška disciplina
Kalbant apie Taikomosios sociologijos studijas VDU, Karolis išskiria dvi programos puses. Viena – sociologiniai metodai ir jų taikymas; kita – konkrečių visuomenės sričių, tokių kaip medicina, politika, seksualumas, laisvalaikis, sportas, socialiniai tinklai ir kitų aktualių reiškinių studijos.
„Būtent todėl man ir patinka sociologija: tai nėra tiek teorinis laukas, kiek gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Taip, yra įvairios sociologinės teorijos, bet kartu sociologija visada yra apie tyrimus – apie visuomenės tyrinėjimą ir jos pokyčius“, – pasakoja jis.
Karolis pabrėžia, kad sociologai remiasi naujausiais tyrimais ir nuolat reaguoja į visuomenės pokyčius. Būtent todėl, jo manymu, sociologija yra ne teorinė, o labai dinamiška. „Sociologai negali remtis tik senomis teorijomis – jie visada turi atsižvelgti į naujausius tyrimus, nes supranta, kad viskas visuomenėje labai sparčiai ir reikšmingai keičiasi“, – teigia absolventas.
Kas jam ypač patiko studijuojant sociologiją VDU, tai laisvė ir galimybė gilintis į tai, kas jam pačiam buvo įdomu. „Dėstytojai buvo lankstūs – niekas tau nieko neprimetė, galėjai gilintis ir rašyti darbus į tai, kas tau rūpi. Man labai patiko tas lankstumas, laisvė ir santykis su dėstytojais“, – dalijasi Karolis.
Grįžti į universitetą galima bet kuriame gyvenimo etape
Karolis į VDU, į Taikomosios sociologijos magistrantūros studijas, grįžo po ilgesnės pertraukos. Jo teigimu, vis daugiau žmonių šiandien grįžta į universitetus, jau turėdami profesinės ir gyvenimiškos patirties – norėdami pagilinti žinias ar pagaliau studijuoti tai, kas juos seniai domino.
„Pastebiu tendenciją, kad daug žmonių, kuriems jau trisdešimt ar keturiasdešimt metų, grįžta į universitetus studijuoti. Nebėra taip, kaip būdavo anksčiau, kai po bakalauro iškart tęsi magistro studijas. Dabar daugelis ateina studijuoti, nes nori pagilinti žinias arba studijuoti tai, ką visada svajojo studijuoti“, – pasakoja jis.
Pasak absolvento, sociologijos studijos vertingos nepriklausomai nuo amžiaus ar ankstesnio karjeros kelio, nes jos suteikia platesnį supratimą apie visuomenę ir žmones.
„Sociologiją tikrai verta studijuoti bet kuriame gyvenimo etape, nes ji labai daug duoda – duoda supratimą, kaip veikia visuomenė. Aš jau daug ko nebežiūriu taip, kaip anksčiau, neturėdamas šių žinių“, – teigia Karolis.
Tai, kad paskaitos vykdavo popietę ar vakare, padėjo suderinti studijas su darbu ir kitomis veiklomis. Tačiau, pasak Karolio, svarbiausi faktoriai buvo motyvacija ir gebėjimas nustatyti prioritetus.
„Aš žinojau, kiek turiu laiko, todėl viską pradėjau daryti iš karto nuo semestro pradžios. Kadangi studijos patiko ir jaučiau didelę motyvaciją, viskas savaime susidėliojo. Darbas buvo vienas dalykas, studijos – kitas, jos tapo gaivus ir atsvaros mano kasdieniam darbui“, – pasakoja jis.
Asmeninis interesas ir tyrimai susikirto magistriniame darbe
Karolio magistrinis darbas „Kas tave išvaro iš namų?“, laimėjęs geriausio magistrinio darbo konkurso apdovanojimą, taip pat gimė iš asmeninio intereso. Jo laisvalaikio pomėgis – bėgimas – tapo sociologinio tyrimo objektu.
Jo teigimu, vienas iš sociologijos privalumų – kad tyrimo objektu gali tapti beveik bet kas. „Jei patinka kompiuteriniai žaidimai, gali tyrinėti žaidėjų bendruomenę. Jei mėgsti sportą, sporto sociologijoje yra daug įdomių temų. Jei domina politika, socialinių tinklų įtaka ar interneto memai, visada rasi, kaip tai sociologiškai apmąstyti“, – pasakoja jis.
Karolis savo kelią sociologijos srityje tęsia ir toliau – dėsto VDU, planuoja siekti daktaro laipsnio, domisi emocine nelygybe, nepasitikėjimu politika, socialine poliarizacija, populizmu ir neapykantos kalba.
„Sociologija, bent jau šiuo mano gyvenimo etapu, yra tam tikras žvilgsnis į pasaulį. Ji savotiškai persmelkė visus mano gyvenimo plotus. Kad ir ką bedarytum, kartais vis tiek pradedi galvoti kaip sociologas, o ne tiesiog kaip situacijos stebėtojas ar dalyvis“, – teigia VDU absolventas.
Sociologijos pagrindai naudingi bet kurioje srityje
Nors Karolis dirba komunikacijos srityje, jis sociologiją įžvelgia kaip universalesnį mąstymo įrankį, naudingą daugelyje profesijų.
„Sociologijos pagrindai praverčia bet kurioje srityje, nes išplečia akiratį ir padeda geriau suprasti žmones, kaip veikia visuomenė ir kodėl ji yra tokia, kokia yra“, – teigia jis.
Pasak Karolio, sociologai socialinės realybės nepriima kaip savaime suprantamos. Jie klausia, kodėl vieni žmonės turi daugiau galimybių nei kiti, kodėl visuomenėje egzistuoja nelygybės, kaip susiformuoja tam tikros normos ar elgsenos modeliai.
„Mes daugelį dalykų priimame savaime. Sociologai gi nieko nepriima kaip savaime suprantamo – jie bando suprasti, kodėl viskas yra taip, kaip yra“, – sako Karolis.
Sociologų šiandien reikia labiau nei bet kada
Karolis įsitikinęs, kad sociologinė perspektyva ypač reikalinga šiandien. Socialiniai tinklai, virtualus kasdienis gyvenimas, informacijos gausa, populizmo banga, nusivylimas, pyktis ir socialinė poliarizacija kuria sudėtingą realybę, reikalaujančią gilesnio supratimo.
„Visuomenė transformavosi kardinaliai, ypač atsiradus socialiniams tinklams ir mūsų kasdieniam gyvenimui persikėlus į virtualią erdvę. Gyvenimas tapo toks tankus ir greitas, kad automobiliu „autopilotu“ lekiam per dienas ir dažnai nesuprantame, kokios jėgos mus veikia“, – teigia jis.
Pasak VDU absolvento, sociologai gali padėti paaiškinti šį tempą, visuomenėje kylančias įtampas, žmonių nusivylimą ir viešojoje erdvėje plintančius paprastus, bet nebūtinai pagrįstus atsakymus.
„Sociologija tyrinėja tokius dalykus ir bando išnarplioti visuomenę, ją paaiškinti ir suteikti struktūrą visam tam sumišimui, kuriame gyvename šiandien“, – sako Karolis.
Dirbtinis intelektas (DI), pasak jo, taip pat tampa svarbiu sociologinių tyrimų objektu. Nors DI gali būti naudingas įrankis, Karolis pabrėžia atsakingo jo naudojimo ir kritinio mąstymo svarbą.
„DI gali būti geras pagalbininkas, bet jis nepakeis sociologo ar bet kurios kitos srities profesionalo. Turėtume jį naudoti atsakingai ir vis tiek tęsti savo mąstymo ugdymą“, – teigia absolventas.
Svarbiausia – nebijoti tyrinėti
Karolis patartų jaunimui, dar nežinančiam, ką pasirinkti, pirmiausia įsiklausyti į save, o ne į kitų lūkesčius.
„Patariu neklausyti tėvų, mokytojų ar bet ko kito aplink jus, nes jie negyvens jūsų gyvenimo. Reikia įsiklausyti į savo vidinį balsą ir pamėginti suprasti, kokie yra jūsų polinkiai“, – sako jis.
Karolis pabrėžia, kad visiškai normalu aštuoniolikos metų nesuprasti, ko nori gyvenime. Svarbiausia – bandyti, savanoriauti, keliauti, domėtis, leisti sau klysti ir tyrinėti.
„Gyvenimas nėra tiesi linija, kur eini tik nuo vieno žingsnio prie kito ir nuolat judėki pirmyn. Savęs paieška gali trukti visą gyvenimą. Svarbiausia gyvenime veikti, o ne tiesiog gaišti laiką“, – įsitikinęs Karolis.
Jo teigimu, sociologija gali būti puiki studijų kryptis tiems, kuriems patinka skaityti, gilintis, suprasti, kodėl viskas yra taip, kaip yra, taip pat tiems, kuriuos netenkina paviršutiniški atsakymai.
