Testamentas Lietuvoje vis dar yra tabu tema daugeliui žmonių. Nors nebuvimas paveldėjimo dokumentų po artimojo mirties sukelia daugybę problemų, praktiškai tai priimama sunkiai, nes manoma, kad dar per anksti galvoti apie tai, nėra ko palikti, o artimieji palikimą pasidalys ir patys.
Reprezentatyvus gyvūnų apsaugos organizacijos „Tušti narvai“ užsakymu atliktas visuomenės nuomonės tyrimas atskleidė, kad tik 8 proc. gyventojų yra sudarę testamentą, o dar 35 proc. svarsto apie tai. 38 proc. respondentų teigė apie testamentą negalvoję, o 19 proc. – kad jo nesvarsto.
Tyrimas taip pat parodė amžiaus įtaką priimant sprendimą: dažniau apie testamento sudarymą svarsto vyresni nei 46 metų gyventojai, o jį jau sudarę – dažniausiai vyresni nei 56 metų. Apie testamentą negalvoję dažniau teigia 18–35 metų amžiaus žmonės.
„Tuščių narvų“ vadovė Gabrielė Vaitkevičiūtė mano, kad apklausos rezultatai rodo ne testamento reikšmės sumenkinimą, o labiau žmogišką polinkį atidėti sudėtingus sprendimus. Ji pripažino, kad Lietuvoje vis dar paplitusi nuostata, jog testamentas aktualus tik turtingiems, garbaus amžiaus žmonėms, arba tiems, kurie neturi šeimos ar artimųjų.
„Žmonės planuoja keliones, pirkinius, būsto paskolas, vaikų mokslus, tačiau sprendimus apie tai, kas nutiks po jų, dažnai palieka miglotai ateičiai. Tai natūralu – mūsų dabartinei kultūrai būdingas ypatingas jautrumas gyvenimo pabaigos temoms, taigi ir planuojant, kas liks po mūsų. Galbūt lengvesnis požiūris atsirastų sužinojus, kad testamento sudarymas bet kokiame amžiuje nėra galutinis ir negrįžtamas sprendimas ar juolab pareiškimas apie artėjantį atsisveikinimą su gyvenimu.
Taip kaip toks pareiškimas nėra ir donoro kortelės išsiėmimas, ką irgi galima atlikti vos sulaukus pilnametystės. Abiem atvejais sprendimas tik parodo asmens atsakingumą, teisę ir norą pačiam nuspręsti, kas jam yra svarbu“, – sako G. Vaitkevičiūtė.
Svarbu ne tik vyresniems ar turtingiems
„Tuščių narvų“ vadovės patirtis bendraujant su žmonėmis viešuose renginiuose rodo, kad dar ne visi žino, jog palikimą galima užrašyti ir nevyriausybinėms organizacijoms, net ir turint artimųjų. Tai patvirtino ir „Spinter tyrimų“ apklausa – tik 57 proc. respondentų žinojo apie galimybę testamentu palikti turtą juridiniams asmenims, įskaitant nevyriausybines organizacijas.
Pasak G. Vaitkevičiūtės, nors ši galimybė Lietuvoje nėra plačiai aptariama, daugelyje Vakarų valstybių tai jau įprasta praktika.
„Žmonės išties dažnai nustemba sužinoję, kad testamentu gali paremti ne tik artimuosius, bet ir organizacijas, kurių veikla jiems svarbi. Tai gali būti gyvūnų apsauga, socialinė pagalba, kultūra, ligonių rėmimas ar kita sritis. Tokiu būdu žmogaus vertybės lieka gyvos ir toliau“, – pažymi visuomenininkė.
Ji neabejoja, kad tokioms organizacijoms kaip „Tušti narvai“ testamentu skiriama parama gali tapti reikšminga ilgalaikio pokyčio dalimi: „Kartais vienas žmogaus sprendimas po daugelio metų gali lemti sisteminius pokyčius – pavyzdžiui, geresnę gyvūnų apsaugą įstatymis“.
„Testamente galima numatyti, kad organizaciją paremsite procentine savo viso turto dalimi, konkrečia suma arba konkrečiu turtu“, – papildo G. Vaitkevičiūtė.
Ji pabrėžia, kad testamentu žmonės palieka ir savo vertybinę žinutę: „Vieniems svarbiausia šeima. Kitiems reikšminga parama gyvūnams, vaikams, kultūrai, švietimui ar aplinkosaugai. Bet kuriuo atveju testamentas leidžia vertybes paversti realiu sprendimu“.
Testamentą galima koreguoti bet kada
Advokatas, advokatų profesinės bendrijos „Constat“ vyresnysis teisininkas Girius Ivoška teigia, kad viena dažniausių priežasčių, kodėl žmonės delsia sudaryti testamentą, yra klaidingas įsitikinimas, jog testamentas yra galutinis ir nebeatšaukiamas sprendimas.
„Testamentą gali sudaryti kiekvienas veiksnus pilnametis asmuo. Svarbiausia žinoti, kad tai nėra vienkartinis dokumentas visam gyvenimui. Testamentą galima pakeisti, papildyti ar panaikinti bet kada, jei pasikeičia žmogaus aplinkybės ar nuomonė.“
Anot jo, tai reiškia, kad sprendimą galima priimti ir jauname amžiuje: „Jeigu šiandien žmogus nori dalį turto palikti nevyriausybinei organizacijai, o ateityje susiklostys kitokia šeiminė situacija, testamentą bus galima atnaujinti. Todėl nėra priežasties laukti „tinkamo“ amžiaus. Teisiškai tokio amžiaus tiesiog nėra – tereikia sulaukti pilnametystės.“
Advokatas taip pat pabrėžia, kad nepalikus testamento turtas paskirstomas pagal įstatyme numatytą tvarką, atsižvelgiant į paveldėjimo eiles: „Kai žmogus pats neišreiškia valios, įstatymiškai ją pakeičia bendros taisyklės. Todėl tiems, kuriems svarbu individualus sprendimas, testamentas yra aiškiausias būdas tą valią įtvirtinti“.
Reprezentatyvų Lietuvos gyventojų tyrimą 2026 m. sausį gyvūnų apsaugos organizacijos „Tušti narvai“ užsakymu atliko bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu apklausta 1017 respondentų visoje Lietuvoje.
