Jungtinės Karalystės (JK) nepriklausomo aukštojo mokslo tyrimų instituto HEPI duomenimis, net 95 proc. šalies studentų yra naudoję dirbtinį intelektą (DI) studijų procese. Dažniausiai DI padeda aiškintis sąvokas, rengti akademinės medžiagos santraukas ar struktūruoti idėjas. Ekspertai pastebi, kad DI įrankiai populiarėja ir tarp abiturientų, tačiau jų tinkamas panaudojimas ruošiantis egzaminams yra itin svarbus.
„Tele2“ klientų duomenų analizės ir įžvalgų vadovė Inga Rudinskaitė pažymi, kad DI iš esmės keičia jaunimo santykį su informacijos paieška ir jos vartojimu. „Moksleiviai vis dažniau naudojasi DI ieškodami atsakymų į konkrečius klausimus, generuodami idėjas ar apibendrindami informaciją, o tai leidžia greičiau suprasti esmę ir efektyviau planuoti laiką“, – pastebi ji.
Riba tarp pagalbos ir problemos
Vilniaus kolegijos (VIKO) Dėstymo meistriškumo centro vadovas Andrejus Račkovskis akcentuoja, kad DI poveikis priklauso nuo besimokančiojo kritiško, etiško ir atsakingo požiūrio. Anot jo, geriausių rezultatų pasiekiama, kai DI naudojamas kaip asmeninis korepetitorius, papildantis įprastą mokymosi procesą. Tačiau per didelis pasitikėjimas šiais įrankiais gali slopinti savarankišką mąstymą.
„Per didelis pasikliovimas generatyviniu DI gali silpninti mąstymą ir trukdyti giluminiam mokymuisi. Tačiau tinkamai naudojamos šios priemonės gali padėti lavinti gebėjimą ieškoti informacijos, struktūruoti duomenis, taisyti kalbos klaidas ar tobulinti tekstų stilių“, – DI naudojimo principus aiškina A. Račkovskis.
Pasak jo, problemos kyla tuomet, kai sugeneruotas turinys nėra kritiškai įvertinamas ir patikrinamas. „Kai besimokantieji tampa pernelyg priklausomi nuo šių įrankių, atsiranda rimtų pažintinių praradimų, silpsta gebėjimas suvokti savo mąstymą. Susidaro vadinamoji kompetencijos iliuzija, kai manoma, jog tema puikiai suprasta, nors patys moksleiviai neįdėjo pakankamai pastangų jai perprasti“, – aiškina vadovas.
Ekspertai taip pat įspėja apie DI „haliucinacijas“ – klaidingų faktų pateikimą, neegzistuojančių šaltinių citavimą ar pernelyg supaprastintų sudėtingų temų aiškinimą. Todėl svarbią informaciją būtina papildomai tikrinti patikimuose šaltiniuose.
Kaip išnaudoti DI ruošiantis egzaminams
I. Rudinskaitė siūlo DI naudoti ruošiantis egzaminams kaip priemonę mąstymui treniruoti, o ne kaip įrankį, atliekantį visą darbą už moksleivį. „Rekomenduočiau laikytis kelių esminių principų: ugdyti kritinį dialogą su DI, naudoti jį kaip grįžtamojo ryšio įrankį ir visada tikrinti kritiškai svarbią informaciją. Užuot priėmus pirmą gautą atsakymą kaip absoliučią tiesą, reikėtų jį kritiškai įvertinti – patikrinti, ar tokie šaltiniai egzistuoja ir ar jie yra patikimi. Taip pat galima paprašyti DI įvertinti savo darbą, nes jis gali veikti kaip objektyvus veidrodis, padedantis pamatyti savo spragas“, – rekomendacijas pateikia ji.
A. Račkovskis pritaria šioms rekomendacijoms ir teigia, jog didžiausią naudą iš DI galima gauti paverčiant jį asmeniniu mokytoju, skatinančiu aktyvų žinių įsisavinimą. „Pakeiskite bendravimo su DI strategiją ir nenaudokite jo kaip greitų atsakymų kūrėjo. Ruošiantis egzaminams tikslinga prašyti DI kurti bandomąsias užduotis, padėti nustatyti silpnąsias argumentų vietas arba paprastais pavyzdžiais paaiškinti sudėtingą formulę, kartu išlaikant kritinį vertinimą ir žmogiškąją priežiūrą“, – patarimais dalijasi VIKO atstovas.
