Jūra, upės ir ežerai vasarą dažniausiai siejami su poilsiu, tačiau nelaimės vandenyje įvyksta greitai – Lietuvoje mirčių nuo paskendimo rodiklis išlieka beveik keturis kartus didesnis nei Europos Sąjungos vidurkis, rodo Eurostat duomenys. Lietuvos Raudonasis Kryžius ragina gyventojus atnaujinti pirmosios pagalbos žinias ir įgyti praktinių įgūdžių, kurie nelaimės prie vandens atveju gali tapti lemiami.
„Nelaimės akimirką pirmasis šalia nukentėjusiojo dažnai būna ne medikas ar gelbėtojas, o kitas žmogus – šeimos narys, draugas ar kitas poilsiautojas. Todėl pirmosios pagalbos įgūdžiai nėra tik specialistams reikalingos žinios. Mokymuose žmonės praktiškai mokosi, kaip gaivinti, kaip stabdyti kraujavimą, kaip padėti užspringus, kaip saugiai reaguoti iki atvykstant pagalbai ar ją iškviečiant. Tokiose situacijose labai svarbu ne tik norėti padėti, bet ir žinoti, ką daryti“, – sako Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Komunikacijos ir marketingo departamento vadovė Ieva Dirmaitė.
Europos mastu skendimai taip pat išlieka visuomenės sveikatos problema: naujausiais Eurostato duomenimis, 2022 m. ES dėl paskendimo ir panirimo mirė 4810 žmonių. Vertinant pagal gyventojų skaičių, tai sudarė apie 1,1 mirčių 100 tūkst. gyventojų, o Lietuvoje, kur tais pačiais metais atsitiktinis paskendimas nusinešė 119 gyvybių, šis rodiklis siekė net apie 4,2 mirčių 100 tūkst. gyventojų.
Pasak Klaipėdos paplūdimių gelbėtojų vadovo Aleksandro Siakki, pirmosios pagalbos poreikis paplūdimiuose sezono metu yra nuolatinis. Vien Klaipėdos paplūdimiuose per vasarą ją tenka suteikti apie 400 kartų – tiek skęstantiesiems ar iš vandens ištrauktiems žmonėms, tiek poilsiautojams, kuriems prie vandens prireikia pagalbos dėl sveikatos sutrikimų, perkaitimo, traumų ar kitų negalavimų.
G. Titenis: „su jūra nepasivaržysi“
Profesionalus plaukimo treneris ir daugkartinis Europos ir Pasaulio čempionato prizininkas Giedrius Titenis sako, kad prie vandens žmonės neturėtų pervertinti vien plaukimo įgūdžių.
„Skirtingai nei plaukimo takelyje, su jūra nepasivaržysi. Tačiau pasiruošimas ir teisingi, laiku priimti sprendimai gali padėti pasiekti svarbiausią laimėjimą – išsaugotą gyvybę“, – sako G. Titenis.
Jo teigimu, pirmosios pagalbos žinios prie vandens svarbios ir todėl, kad žmogų ištraukus į krantą pavojus nebūtinai baigiasi. Skęstantįjį gali reikėti gaivinti, todėl šalia esantis žmogus, mokantis suteikti pirmąją pagalbą, gali tapti svarbia grandimi iki atvykstant medikams. Pats G. Titenis pirmosios pagalbos žinias atnaujina bent kartą per metus ir pabrėžia, kad jas reikia kartoti, nes kritinę akimirką vien bendro supratimo gali nepakakti.
„Gali būti, kad pirmosios pagalbos žinių prireiks tik kartą gyvenime. Bet tas kartas gali būti lemiamas – galbūt šalia bus artimas žmogus, pažįstamas ar nepažįstamas, kuriam galėsite padėti. Manau, mūsų, kaip žmonių ir piliečių, pareiga yra mokėti vienas kitam padėti kritinėse situacijose“, – sako G. Titenis.
Gelbėtojas įspėja: svarbiausia – netapti antru skęstančiuoju
A. Siakki teigimu, kritinėse situacijose prie vandens žmonės dažnai pasimeta: pradeda šaukti, skuba, delsia skambinti 112 arba, priešingai, puola į vandenį neįvertinę savo saugumo. Viena dažniausių klaidų – bandymas gelbėti kitą žmogų neturint pakankamų plaukimo įgūdžių ar priemonių.
„Prie vandens būtina prisiminti vieną labai svarbią taisyklę – nepaversti savęs antru skęstančiuoju. Kartais svarbiausia pagalba yra ne skubotas šuolis į vandenį, o ramus situacijos įvertinimas, greitai iškviesta pagalba ir saugus, apgalvotas veiksmas“, – sako A. Siakki.
Pasak gelbėtojų vadovo, jei žmogus vis dėlto imasi gelbėti skęstantįjį, pirmiausia reikėtų paskambinti 112 ir iškviesti gelbėtojus. Be to, itin svarbu įvertinti savo, kaip plaukiko, gebėjimus, kad patys nepatektumėte į pavojų. Nusprendus gelbėti skęstantį žmogų, reikėtų ieškoti plūduriuojančio daikto – gelbėjimo rato, lentos, kamuolio, liemenės ar kitos priemonės, kuri padėtų žmogui išsilaikyti vandens paviršiuje. Tai saugiau tiek skęstančiajam, tiek pačiam gelbėtojui.
Vieną labiausiai įstrigusių situacijų A. Siakki prisimena iš dienos, kai prie jūros buvo iškelta raudona vėliava, tačiau žmonės vis tiek ėjo maudytis. Gelbėtojams ką tik ištraukus žmogų iš pavojingos vietos, keli poilsiautojai netrukus nuėjo maudytis ten pat. Po kelių minučių teko gelbėti dar vieną žmogų.
„Paklausus, kodėl jis ėjo į vandenį, nors matė įspėjimus ir ką tik vykusį gelbėjimą, žmogus atsakė: „Negalvojau, kad ir aš galiu pradėti skęsti.“ Ši frazė labai tiksliai parodo, kaip žmonės dažnai vertina pavojų – atrodo, kad nelaimės nutinka kažkam kitam“, – sako A. Siakki.
Pagalbai reikia pasiruošti iš anksto
Lietuvos Raudonasis Kryžius primena, kad saugus elgesys prie vandens prasideda dar prieš įlipant į jį: svarbu laikytis įspėjimų, nepervertinti savo jėgų, nesimaudyti pavojingose vietose, nelaimės atveju skambinti 112 ir, jei įmanoma, padėti saugiai. Tačiau tam, kad kritinę akimirką žmogus nepasimestų, teorinių žinių dažnai nepakanka.
„Mūsų pirmosios pagalbos mokymuose siekiame, kad žmogus ne tik išgirstų, ką reikėtų daryti, bet ir pats pabandytų veiksmus praktiškai. Pirmoji pagalba yra įgūdis, o įgūdžiai atsiranda kartojant. Kuo daugiau žmonių bus pasiruošę padėti, tuo didesnė tikimybė, kad nelaimės akimirką šalia atsiras žmogus, kuris ne tik iškvies pagalbą, bet ir žinos, kaip veikti iki jai atvykstant“, – sako I. Dirmaitė.
Lietuvos Raudonasis Kryžius kviečia gyventojus dalyvauti nemokamuose pirmosios pagalbos mokymuose ir pasiruošti situacijoms, kuriose greita, saugi ir apgalvota reakcija gali padėti išsaugoti gyvybę. Jau birželį Lietuvos Raudonasis Kryžius kvies gyventojus stiprinti savo pirmosios pagalbos įgūdžius ir remti mūsų savanorius skambučiu 1430 – daugiau informacijos jau netrukus.
Apie organizaciją:
Raudonasis Kryžius yra tarptautinė humanitarinė organizacija, Lietuvoje įkurta 1919 metais, kartu su Raudonojo Pusmėnulio draugija veikianti 191 valstybėje ir turinti per 97 mln. savanorių. Pagrindinė organizacijos misija – padėti valstybėms ir jų gyventojams ekstremaliosiose situacijose ir krizėse bei pažeidžiamiausiems žmonėms Lietuvoje ir už jos ribų.
