Vokietijos kraštutinių dešiniųjų partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) viena iš dviejų vadovų Alice Weidel paragino Berlyną sudaryti savo rusiško dyzelino tiekimo sandorį. Spalio 13 dieną išsakytą siūlymą Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas kategoriškai atmetė ir pareikalavo toliau didinti spaudimą Maskvai.
AfD lyderė remiasi D. Trumpo susitarimu
A. Weidel pareiškė norinti, kad rusiško dyzelino, gamtinių dujų ir naftos tiekimas sumažintų Vokietijos vartotojų bei įmonių išlaidas.
AfD vadovė teisinga ir pragmatiška pavadino Donaldo Trumpo pasirinktą bendradarbiavimo su Maskva kryptį. Ji paragino Vokietijos vyriausybę taip pat sėsti prie derybų stalo.
D. Trumpas po pokalbio su Kremliaus vadovu Vladimiru Putinu paskelbė susitaręs, kad JAV ir pasaulinei rinkai nedelsiant bus pateikta daugiau kaip 300 tūkst. tonų rusiško dyzelino.
A. Weidel tvirtino, kad JAV rūpinasi savo vartotojais, o Vokietija lieka nuošalyje. Ji šalies politiką Ukrainos atžvilgiu pavadino žlugusia ir kritikavo tiek Berlyno paramą Kyjivui, tiek Europos Sąjungos sankcijas Rusijai.
Pasak AfD lyderės, Europos valstybės šiomis priemonėmis kenkia savo ekonomikai ir viešiesiems finansams. Ji taip pat ragino nebeleisti Vokietijos mokesčių mokėtojų pinigų paramai Ukrainai.
Kaip argumentą A. Weidel nurodė tai, kad Vokietijai remiant naujus ribojimus Rusijai, Vašingtonas ir Maskva derasi dėl kuro tiekimo bei kitų abiem pusėms naudingų susitarimų.
Berlynas ragina spaudimą Rusijai didinti
Kancleris F. Merzas D. Trumpo ir V. Putino dyzelino susitarimą kategoriškai atmetė. Jo teigimu, Vokietija ir Europa turėtų ne mažinti, o toliau didinti spaudimą Rusijai, įskaitant griežtesnes sankcijas.
Vokietijos vyriausybė oficialiai patvirtino, kad kartu su kitomis Europos valstybėmis laikysis sankcijų rusiškai naftai ir dyzelinui. Pagal ES planą „REPowerEU“ rusiškų dujų importas turi būti palaipsniui nutrauktas iki 2027 metų pabaigos.
Berlynas taip pat nurodė, kad Rusija į siūlymą dėl energetikos paliaubų reagavo naujais mirtinais išpuoliais, todėl padėtis kare iš esmės nepasikeitė.
ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas D. Trumpo susitarimą pavadino dovana V. Putinui. Ji gynė Ukrainos smūgius Rusijos naftos perdirbimo gamykloms kaip teisėtus karinius veiksmus, argumentuodama, kad pajamos iš naftos finansuoja Maskvos karą.
Spalio 15 dieną Ukraina smogė naftos perdirbimo gamyklai Rusijos Riazanės regione ir paskelbė atnaujinanti tokias atakas, nes, Kyjivo teigimu, Maskva nesilaikė trumpų energetikos paliaubų. Kremlius tvirtino, kad Ukraina smūgių apskritai nebuvo nutraukusi. Naujienų agentūra AP pažymėjo negalėjusi nepriklausomai patikrinti nė vienos iš šių versijų.
ES įveda sankcijas, o Bulgarija pabrėžia degalų kainas
Spalio 12 dieną ES sankcionavo 1 569 Rusijos karinio pramoninio komplekso dalyvius – 826 bendroves ir 743 jų vadovus. ES Tarybos duomenimis, šie subjektai tiekė dalis pažangioms Rusijos ginklų sistemoms, įskaitant raketas, dronus ir orlaivius.
„15min“ šį sprendimą vadina 22-uoju sankcijų paketu, tačiau oficialioje ES Tarybos chronologijoje jis aprašomas kaip 1 569 naujų įrašų paketas. Joje 21-asis numeruotas sankcijų paketas atskirai siejamas su liepos 23 dienos sprendimu.
„15min“, remdamasis leidiniu „Politico“, taip pat skelbia, kad Europos Komisija jau pradėjo rengti 23-iąjį sankcijų paketą, kuriuo būtų siekiama dar labiau mažinti Rusijos pajamas iš naftos.
Bulgarijos ministras pirmininkas Rumenas Radevas spalio 15 dieną pareiškė remiantis priemones, galinčias sumažinti degalų kainas ir sustiprinti Europos konkurencingumą. Tačiau jis nepritarė nei smūgiams Rusijos naftos perdirbimo gamykloms, nei Rusijos atakoms prieš Ukrainos energetikos objektus.
