Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) spalio 15 dieną pranešė tirianti galimą kreditinį sukčiavimą ir dokumentų klastojimą teikiant paraiškas paramai žemės ūkio konsultavimo paslaugoms gauti. Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyboje atliktos kratos, apklausta daugiau kaip 100 liudytojų.
Kauno apygardos prokuratūros vadovaujamame ikiteisminiame tyrime aiškinamasi, kokiomis aplinkybėmis viešoji įstaiga Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba Nacionalinei mokėjimo agentūrai teikė paraiškas fizinių asmenų vardais.
Finansavimo siekta pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano priemonę „Konsultavimo paslaugos“. Įtariama, kad dalis paraiškų galėjo būti pateikta be jose nurodytų pareiškėjų žinios ir sutikimo.
2025 metais pagal šią priemonę pateikta 1 431 paraiška, o bendra jose prašytos paramos suma viršijo 2,5 mln. eurų. Žemės ūkio ministerijos veiklos ataskaitoje nurodoma, kad pagal paraiškų skaičių tai buvo didžiausia tais metais administruota Strateginio plano kaimo plėtros investicinė priemonė.
Rinkdami tyrimui reikšmingą informaciją FNTT pareigūnai atliko kratas Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyboje. Tikslių kratų datų FNTT nepaskelbė.
Nuo 2023 metų įstaigai vadovaujantis Gintas Saulius Cironka patvirtino, kad pareigūnai tarnybos patalpose lankėsi 2026 metais ir ne viename biure. Jis pareigūnų apsilankymų nesureikšmino, sakydamas, kad šie dirba savo darbą, tačiau išsamiau kratų nekomentavo.
Pasak G. S. Cironkos, darbuotojai yra pasirašę dokumentus, ribojančius informacijos apie tyrimą teikimą ir dalijimąsi ja.
Ikiteisminis tyrimas atliekamas pagal Baudžiamojo kodekso nuostatas dėl galimo dokumentų klastojimo, kai padaryta labai didelė žala, ir kreditinio sukčiavimo.
FNTT spalio 15 dieną nurodė, kad tyrimas aktyviai tęsiamas. Tarnybos paskelbta informacija yra tiriamos aplinkybės ir įtarimai, o ne galutinės išvados dėl konkrečių asmenų kaltės.
