Latvijos ministras pirmininkas Andris Kulbergas spalio 15 dieną Belgijos sostinėje Briuselyje vykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime pareiškė sieksiantis, kad jo šaliai 2028–2034 metų ES biudžete būtų skirta dar maždaug 7 mlrd. eurų rytiniam flangui stiprinti.
Latvija ekonominį poveikį įvertino 7,43 mlrd. eurų
Kulbergas Latvijos reikalavimą grindė Rusijos keliamos geopolitinės grėsmės ekonominiu poveikiu valstybėms prie ES rytinės išorės sienos. Pasak premjero, Latvija negali ilgą laiką skolintomis lėšomis užtikrinti ne tik savo, bet ir visos Bendrijos išorės sienos saugumo.
„Europa supranta: jei mūsų siena bus silpna, silpna bus ir Europa“, – sakė jis.
Europos Komisijos, ES vykdomosios institucijos, analizėje nustatyta, kad rytinės sienos valstybėse medianinė infliacija buvo bent 3,7 procentinio punkto didesnė už ES vidurkį. Vidutinis metinis jų bendrojo vidaus produkto augimas 2022–2023 metais buvo 1,9 procentinio punkto mažesnis, nei prognozuota visoje ES.
Kulbergo pateiktu skaičiavimu, per septynerius metus šio neigiamo poveikio Latvijos ekonomikai vertė siektų apie 7,43 mlrd. eurų. Dėl to šalis prašo apytikriai 7 mlrd. eurų papildomo finansavimo. Visoms ES rytinio flango valstybėms kartu siūloma papildomai skirti 54 mlrd. eurų.
Komisija rytinės sienos regionams priskiria teritorijas devyniose valstybėse: Suomijoje, Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje, Slovakijoje, Vengrijoje, Rumunijoje ir Bulgarijoje. Prie Latvijos pozicijos prisidėjo Lietuva ir Estija, o paramą jai pareiškė Suomija, Lenkija bei Rumunija.
Papildomos lėšos didintų Latvijos dalį 75 procentais
Pagal tuo metu svarstytą pasiūlymą Latvijai naujajame ES biudžete buvo numatyta 9,3 mlrd. eurų. Skyrus dar 7 mlrd. eurų, šalies gaunama suma padidėtų maždaug 75 procentais.
Kulbergas nurodė, kad papildomi pinigai būtų naudojami ne vien saugumo poreikiams. Jie taip pat padėtų finansuoti žemės ūkį ir „Rail Baltica“ – Baltijos šalis su likusia Europa europine geležinkelio vėže sujungsiantį projektą, kurį Latvijos premjeras pavadino svarbiu ir kariniu požiūriu.
Europos Komisija „Rail Baltica“ taip pat yra įvardijusi kaip rytinių regionų susisiekimui ir saugumui būtiną projektą. Ji ragino stiprinti dvejopos – civilinės ir karinės – paskirties infrastruktūrą bei gerinti karinį mobilumą.
Pagal naują ES biudžeto modelį sanglaudos, žemės ūkio, vidaus reikalų ir socialinės politikos finansavimas būtų sutelktas viename nacionaliniame pakete. Kulbergas pareiškė, kad Latvijai numatytas bendro finansavimo mažėjimas yra nepriimtinas. Oficialios šalies derybų kryptys apima saugumą ir gynybą, sanglaudą, žemės ūkį bei strategines transporto jungtis, įskaitant „Rail Baltica“.
ES lyderiai sprendimą atidėjo iki metų pabaigos
Latvijos siūlymui prieštarauja dalis valstybių, kurios į bendrą ES biudžetą sumoka daugiau, nei iš jo gauna. Vokietija ragino visą biudžetą reikšmingai mažinti, o ne didinti.
Spalio 15 dienos susitikime ES valstybių ir vyriausybių vadovai konkretaus sprendimo dėl Latvijos prašomų 7 mlrd. eurų nepriėmė. Jie pavedė Europos Vadovų Tarybos pirmininkui António Costai tęsti derybas, kad susitarimas dėl būsimo biudžeto būtų pasiektas iki 2026 metų pabaigos.
