Praėjusiais metais Lietuvoje gimė kiek daugiau nei 17 tūkst. naujagimių, tačiau ne visos šeimos sulaukia tik džiaugsmo. Kai kurios susiduria su nėštumo ir gimdymo komplikacijomis, todėl gražiausia gyvenimo akimirka tampa kova už vaiko gyvybę.
Neišnešiotų naujagimių asociacija „Neišnešiotukas“ Seime surengė diskusiją, kurioje buvo keliami klausimai, su kokiomis problemomis susiduria šios šeimos ir ar Lietuva tinkamai joms padeda. Diskusija surengta artėjant Pasaulinei neišnešiotų naujagimių dienai, kuri nuo šiol bus minima lapkričio 15-ąją.
Higienos instituto duomenimis, Lietuvoje kasmet apie 11–12 proc. gimdyvių prireikia skubios ar neatidėliotinos cezario pjūvio operacijos, o 5–6 proc. naujagimių gimsta anksčiau laiko. Priešlaikinis gimdymas pasaulyje išlieka pagrindine vaikų iki 5 metų mirties bei ilgalaikių komplikacijų priežastimi.
Kiek laiko šeimai lieka grįžus namo?
Veronikos Valančienės dvynukės Viltė ir Ieva gimė 24-ąją nėštumo savaitę ir ligoninėje praleido apie 150 dienų. Ilgai gydant naujagimį ligoninėje, dalis vaiko priežiūros išmokos laikotarpio gali praeiti, todėl grįžus namo apmokamo laiko vaiko priežiūrai lieka mažiau.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo keisti vaiko priežiūros išmokos tvarką: išmokos mokėjimo trukmė būtų skaičiuojama dienomis – numatomas 495 arba 675 kalendorinių dienų laikotarpis, kurį tėvai galėtų panaudoti iki vaikui sueis treji metai. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė teigia, kad taip itin anksti gimusių kūdikių tėvai galėtų išsaugoti beveik du mėnesius apmokamo vaiko priežiūros laiko.
Asociacijos „Neišnešiotukas“ vadovė Asta Speičytė-Radzevičienė vertina, kad sprendžiant dėl papildomų garantijų svarbu atsižvelgti ne tik į nėštumo savaitę, bet ir į gydymo ligoninėje trukmę bei vaiko sveikatos būklę.
Nuo 2027 m. sausio 1 d. įsigalios 126 kalendorinių dienų motinystės išmokos garantija, nepriklausomai nuo gimdymo baigties. Iki šiol moterims, pagimdžiusioms iki 30-osios nėštumo savaitės, ši išmoka buvo mokama tik jei kūdikis išgyvendavo.
„Siekiame užtikrinti, kad kiekviena mama turėtų pakankamai laiko fiziškai ir emociškai atsigauti po gimdymo, o jos socialinė apsauga nepriklausytų nuo gimdymo baigties“, – sako ministrė.
Kai siuntimą turi, o pagalbos dar reikia ieškoti
Veronikos Valančienės dukroms Viltei ir Ievai dabar aštuoneri. Jų istorija įkvėpė mamą inicijuoti fotografijų ciklą „Nuo nulio iki Mėnulio“, kurio paroda pristatyta Seime diskusijos proga.
Mama pasakoja, kad išvykus iš ligoninės, šeimai teko pačiai derinti dukrų priežiūrą. „Grįžimas namo buvo viena laimingiausių mūsų gyvenimo akimirkų. Tačiau kartu prasidėjo visiškai naujas etapas, kupinas nežinios, nerimo ir atsakomybės“, – prisimena V. Valančienė. Abiem mergaitėms reikėjo ankstyvosios reabilitacijos ir specialistų konsultacijų.
Kai kurių specialistų konsultacijų teko laukti ilgiau nei metus, todėl šeima kreipėsi į privačius specialistus. Konsultacijoms, reabilitacijai ir kitai pagalbai per mėnesį reikėdavo apie 2 000 eurų. V. Valančienė kviečia susimąstyti, ką daryti šeimai, kuri neturi tokių finansinių rezervų.
Siūlo aiškų pagalbos planą ir koordinatorių šeimai
Kauno klinikų Neonatologijos klinikos vadovė prof. dr. Rasa Tamelienė paaiškina, kad išrašant kūdikį iš ligoninės, tėvams nurodoma, pas kokius specialistus ir kada kreiptis, neretai suderinama ir vizito diena.
A. Speičytė-Radzevičienė atkreipia dėmesį į paslaugų prieinamumą arčiau namų. Regionuose trūksta specialistų, turinčių patirties dirbti su neišnešiotais vaikais, todėl šeimoms tenka vykti į didžiuosius miestus.
V. Valančienė siūlo savivaldybėse įsteigti ankstyvosios pagalbos koordinatoriaus pareigybę. Jis padėtų šeimai praktiškai įgyvendinti medikų rekomendacijas, bendradarbiautų su gydymo įstaigomis, padėtų suderinti vizitus ir organizuoti pavėžėjimą.
V. Valančienė taip pat siūlo dar prieš išrašant vaiką iš ligoninės numatyti, per kiek laiko jis turėtų gauti mediciniškai būtiną konsultaciją ar reabilitaciją. Jos siūlymu, jei valstybės finansuojamos reabilitacijos laiku nesuteiktų, turėtų būti kompensuojamos mediciniškai būtinos privačios paslaugos.
Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Orinta Leiputė pripažįsta, kad svarbu įvertinti, kaip rekomendacijos įgyvendinamos grįžus namo, ypač kai šeima gyvena regione ir jai reikia ne tik specialistų konsultacijų, bet ir psichologinės ar socialinės pagalbos.
„Mes nenorime, kad valstybė užaugintų mums vaikus. Mes norime oriai auginti savo vaikus Lietuvoje“, – pažymi V. Valančienė.
Medikai daro stebuklus, bet įranga sensta
2023 m. Lietuvoje išgyveno beveik 99 proc. gyvų gimusių naujagimių, svėrusių 1–1,5 kg, ir apie 73 proc. svėrusių mažiau nei kilogramą. Vis dėlto ligoninėms vis didesnį rūpestį kelia senstanti įranga, už kurios atnaujinimą jos atsakingos pačios.
Kauno klinikų Neonatologijos klinikoje dalis naujagimių gydymo įrangos naudojama jau daugiau kaip dešimtmetį. Pasak prof. dr. R. Tamelienės, nors ligoninė įsigijo naujų kvėpavimo aparatų ir inkubatorių, dalį įrangos dar reikia atnaujinti. Tai didelė finansinė našta, nes naujagimių gydymo įranga itin brangi.
Asociacija „Neišnešiotukas“ prisidėjo prie naujagimių intensyviosios terapijos skyriaus centrinio monitoriaus įsigijimo bei darbuotojų mokymų. Prof. dr. R. Tamelienė pabrėžia, kad kartu su investicijomis į įrangą būtina skirti lėšų ir personalo pasirengimui, nes įranga „viena be žmogaus nedirba“.
Lapkritis – neišnešiotų naujagimių palaikymo mėnuo. Pasaulinė neišnešiotų naujagimių diena minima lapkričio 15-ąją. Kasmet Lietuvoje gimsta apie 1 000–1 200 neišnešiotų naujagimių.
