Biometano vaidmuo Lietuvos dujų sistemoje sparčiai auga. Remiantis „Amber Grid“ duomenimis, pirmąjį šių metų pusmetį į skirstymo ir perdavimo sistemas jo įleista 242,9 GWh – tai 2,6 karto daugiau nei tuo pačiu metu pernai ir jau viršija ankstesnius metinius rezultatus. Dėl šio augimo Lietuvos biometano sektorius lenkia kaimynines Baltijos šalis ir tampa vienu regiono lyderių.
Energetikos ministras Lukas Savickas pabrėžė, kad biometano kiekio augimas rodo naujos vietinės energijos gamybos šakos Lietuvoje stiprėjimą. „Kuo daugiau energijos pasigaminame patys, tuo daugiau investicijų, darbo vietų ir ekonominės vertės lieka Lietuvoje. Biometano plėtra kartu kuria naujas galimybes žemės ūkiui, pramonei ir regionams, todėl svarbu išlaikyti augimo tempą ir sudaryti sąlygas šiam sektoriui didinti visos Lietuvos ekonomikos konkurencingumą“, – sakė ministras.
Nuo birželio vidurio, kai dėl sezoniškumo sumažėja vartojimas, biometanas patenkina apie 5 proc. viso Lietuvos dujų poreikio. Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos duomenimis, 2025 m. pirmąjį pusmetį vidutinis buitinis vartotojas suvartojo 2 294 kWh gamtinių dujų, tad į dujų sistemą įleidžiamo biometano pakaktų maždaug šeštadaliui buitinių vartotojų poreikiams patenkinti.
„Amber Grid“ vadovas Nemunas Biknius teigia, kad biometanas svarbus stiprinant šalies energetinę nepriklausomybę, nes leidžia dalį dujų poreikio užsitikrinti iš vietinių žaliavų ir mažinti priklausomybę nuo importuojamų energijos išteklių. „Be to, tai tvaresnė alternatyva iškastinėms dujoms, leidžianti mažinti jų naudojimą. Biometano sektoriaus plėtra taip pat kuria darbo vietas regionuose, skatina investicijas į vietos ekonomiką ir padeda dalį energijai išleidžiamų lėšų išlaikyti Lietuvoje. Tai kuria papildomą vertę šalies ūkiui ir stiprina regionų gyvybingumą“, – sakė N. Biknius.
Pagal gamintojų pateiktas paraiškas, iki 2030 m. biometano įleidimo į sistemą pajėgumai galėtų išaugti iki maždaug 1,4 TWh per metus.
Šiuo metu Lietuvoje veikia 17 biometano jėgainių. Septynios dujas tiekia tiesiogiai į perdavimo sistemą, viena – į skirstymo sistemą, o kitų jėgainių pagamintos dujos transportuojamos dujovežiais ir į tinklą įleidžiamos per specialius įleidimo taškus.
N. Biknius taip pat pabrėžė, kad prie biometano rinkos plėtros prisideda valstybės ir „Amber Grid“ nuoseklus darbas: palankios prisijungimo prie dujų sistemos sąlygos, lanksti prisijungimo tvarka, veikianti kilmės garantijų sistema, leidžianti žalias dujas eksportuoti, ir galimybė gamintojams pasinaudoti finansinio skatinimo priemonėmis. „Šių priemonių visuma sudaro sąlygas biometano gamybai augti ir stiprina Lietuvos, kaip patrauklios rinkos biometano gamintojams, poziciją“, – teigė „Amber Grid“ vadovas.
Biometano vaidmuo regione auga
Bendros dujų sektoriaus tendencijos regione rodo nuolat augančią biometano svarbą. Šalys investuoja į naujų biometano gamyklų plėtrą ir dujų tinklo infrastruktūrą, nors atskirų rinkų augimo tempai ir plėtros modeliai skiriasi.
Suomija iki 2030 m. siekia padidinti biometano gamybą iki 4 TWh. Estijoje biometano gamyba 2025 m. siekė apie 300 GWh, kas yra apie 11 proc. augimas per metus. Latvijoje biometano gamyba per metus išaugo nuo 68 GWh iki 167 GWh, t. y. beveik tris kartus.
