Brazilijos Liberalų partija (PL) spalio 26 dieną pripažino prezidento Luizo Inácio Lulos da Silvos pergalę šalies vadovo rinkimuose, nors jos kandidatas, dešiniųjų senatorius Flávio Bolsonaro, oficialiai nepripažino pralaimėjimo ir iš pradžių žadėjo siekti rezultatų anuliavimo.
Lula panaikino atsilikimą ir laimėjo 4,4 mln. balsų persvara
Spalio 25 dieną vykusiame antrajame rinkimų ture kairiųjų pažiūrų Lula surinko 64 256 232 balsus, arba 51,79 proc. visų galiojančių balsų. Už F. Bolsonaro balsavo 59 826 041 rinkėjas, arba 48,21 procento. Kandidatus skyrė 4 430 191 balsas.
Spalio 27-ąją 81-erių sulaukęs Lula iškovojo ketvirtą ne iš eilės einančią prezidento kadenciją. Jis atsitiesė po nesėkmės spalio 4 dieną vykusiame pirmajame ture, kurį laimėjo F. Bolsonaro. Tai buvo pirmas nuo 1989 metų Brazilijos prezidento rinkimų rezultatų apvertimas, kai pirmojo turo nugalėtojas pralaimėjo antrajame.
Antrajame ture balsavo apie 128,2 mln. iš daugiau kaip 158 mln. rinkėjų. Nebalsavusiųjų dalis sumažėjo nuo 21,08 proc. pirmajame ture iki maždaug 19,2 proc. antrajame.
Lulai pavyko pritraukti apie 10,4 mln. papildomų rinkėjų. Jo kampanija, naudojusi šūkį „Niekada daugiau Bolsonaro“, rengė gatvių akcijas ir aktyviai ragino žmones balsuoti socialiniuose tinkluose.
„Už šią pergalę esu dėkingas maištingam jaunimui, kuris pakilo ginti demokratijos“, – pergalę šventusiems šalininkams sakė Lula. Brazilijos miestuose į gatves išėjo tūkstančiai jo rėmėjų.
Dviejų valandų pratęsimas sukėlė ginčą
Rinkimų dieną Brazilijos Aukščiausiojo Teismo teisėjas Cristiano Zaninas nurodė dar veikiančioms rinkimų apylinkėms pratęsti balsavimą nuo 17 iki 19 valandos vietos laiku. Sprendimas buvo priimtas jau prasidėjus įprastam apylinkių uždarymui.
Pratęsti balsavimą prašė abi stovyklos. Lulos kampanija nurodė viešojo transporto problemas San Paule, didžiausiame Brazilijos mieste, ir šiaurės rytų pakrantės Salvadoro mieste. F. Bolsonaro komanda savo ruožtu rėmėsi smarkiomis liūtimis šalies pietuose.
Nepaisant to, 45 metų senatorius F. Bolsonaro, buvusio prezidento Jairo Bolsonaro sūnus, balsavimo pratęsimą pavadino „nepriimtinu ir purvinu triuku“. Iš pradžių jis skelbė prašysiantis anuliuoti rinkimų rezultatus.
Aukščiausiojo rinkimų teismo (TSE), prižiūrinčio Brazilijos rinkimus, pirmininkas Kassio Nunesas Marquesas paskelbė oficialius rezultatus ir pareiškė, kad dviejų valandų pratęsimas galutinės balsavimo baigties nepakeitė. K. N. Marquesą į Aukščiausiąjį Teismą buvo paskyręs J. Bolsonaro.
Spalio 26 dieną PL pirmininkas Valdemaras Costa Neto paskelbė, kad partija pripažįsta TSE paskelbtą rezultatą. Kartu partija pareiškė, jog kilusios abejonės turi būti nagrinėjamos per „subalansuotas ir demokratines“ diskusijas. Ji taip pat kritikavo prieš rinkimus padidintas socialines išlaidas, kurios, partijos teigimu, galėjo paveikti konkurencijos sąlygas.
Lulos pergalę pripažino Brazilijos institucijos ir skirtingų politinių krypčių užsienio valstybių vadovai, todėl F. Bolsonaro bandymas ginčyti rezultatą nesulaukė plataus politinio palaikymo.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas, nepateikęs įrodymų, pareiškė, kad Brazilijos rinkimai atrodė „suklastoti“ ir „korumpuoti“. Vis dėlto jis nenurodė ketinantis įsikišti F. Bolsonaro naudai.
Bolsonaro atsisakė reikalavimo anuliuoti rinkimus
Spalio 26 dieną F. Bolsonaro sušvelnino savo poziciją ir atsitraukė nuo reikalavimo anuliuoti rinkimus. Jis pasiskelbė opozicijos lyderiu ir pranešė ketinantis apskųsti Lulos stovyklą dėl tariamo piktnaudžiavimo politine bei ekonomine galia.
Tą pačią dieną Brazilijos federalinė policija įpareigojo senatorių per 24 valandas atiduoti įprastą ir diplomatinį pasus. Aukščiausiojo Teismo teisėjo Alexandre’o de Moraeso nutartimi jam taip pat uždrausta išvykti iš šalies ir bendrauti su advokatu Willeriu Tomazu.
F. Bolsonaro teigė, kad sprendimas priimtas atsižvelgus į spalio 23 dienos jo brolio Eduardo Bolsonaro pareiškimą. Jungtinėse Valstijose gyvenantis E. Bolsonaro buvo pareiškęs, jog pralaimėjimo atveju brolis turėtų išvykti iš Brazilijos.
Senatorius neigė kada nors ketinęs bėgti iš šalies ir pažadėjo perduoti pasus. „Niekada neketinau išvykti iš šalies. Atiduosiu savo pasus ir ginsiuosi nuo šio farso“, – sakė jis.
Paso apribojimas siejamas su pinigų plovimo tyrimu dėl F. Bolsonaro ryšių su W. Tomazu. Atskirai tiriamas biografinio filmo apie J. Bolsonaro „Dark Horse“ finansavimas – pareigūnai tikrina galimos korupcijos, pinigų plovimo ir lėšų išvedimo į užsienį požymius. Policijos duomenimis, F. Bolsonaro filmo finansavimui prašė bankininko Danielio Vorcaro 131 mln. realų, iš kurių apie 60 mln. galėjo būti sumokėta. Flávio ir Eduardo Bolsonaro kaltinimus pažeidimais neigia.
Po Lulos pergalės nerimas dėl būsimos fiskalinės politikos smarkiai paveikė Brazilijos rinkas. Spalio 26 dieną pagrindinis San Paulo akcijų biržos „Ibovespa“ indeksas prekybos metu buvo smukęs daugiau kaip 17 proc., o sesiją baigė nukritęs 13,88 procento. JAV doleris Brazilijos realo atžvilgiu pabrango 8,21 procento.
F. Bolsonaro laikysena priminė jo tėvo atsisakymą pripažinti pralaimėjimą Lulai 2022 metų rinkimuose. Jairas Bolsonaro šiuo metu namų arešto sąlygomis atlieka 27 metų laisvės atėmimo bausmę už mėginimą įvykdyti perversmą ir sutrukdyti Lulai perimti valdžią.
