A diverse group of teenagers gathered around a smartphone, exploring technology indoors in a classroom setting.

Prezidentas su Vyriausybės atstovais aptars vaikų saugumą internete ir telefonų naudojimą mokyklose

Prezidentas spalio 27 dieną S. Daukanto rūmuose su Vyriausybės atstovais aptars vaikų saugumą internete, mobiliųjų telefonų naudojimą mokyklose ir Europos Sąjungoje siūlomus socialinių tinklų amžiaus ribojimus.

Ministrai svarstys, kaip apsaugoti vaikus internete

Susitikime dalyvaus teisingumo ministrė Rita Tamašunienė, vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas, sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis, ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas, švietimo bei socialinės apsaugos ir darbo viceministrai ir premjero patarėja.

Prezidento vyriausiojo patarėjo Vaido Augustinavičiaus teigimu, bus kalbama apie technologijų naudojimą švietime ir vaikų emocinę sveikatą, taip pat teisinę atsakomybę bei pagalbą nuo internete patirtos žalos nukentėjusiems žmonėms.

Teisingumo ministrė R. Tamašunienė teigė, kad vaikų saugumui skaitmeninėje erdvėje užtikrinti reikia derinti tėvų priežiūrą, valstybės teikiamas priemones ir pagalbą, švietimą bei prevenciją. Jos teigimu, būtini ir aiškūs reikalavimai, pagal kuriuos skaitmeninės platformos atsakytų už savo kuriamas rizikas bei imtųsi realių vaikų apsaugos veiksmų.

Amžiaus patikra išlieka svarstomo reguliavimo silpnybe

Susitikime bus nagrinėjamas ir Europos Komisijos rugsėjo 17 dieną pateiktas ES vaikų akto pasiūlymas. Jis dar nėra priimtas ar įsigaliojęs – Komisija pasiūlymų dėl šio projekto laukia iki gruodžio.

Pagal siūlomą tvarką jaunesni nei 13 metų vaikai negalėtų turėti socialinių tinklų paskyrų. 13–14 metų vaikams būtų leidžiama naudotis tik tėvų arba globėjų valdomomis riboto funkcionalumo paskyromis, o nuo 15 metų paskyrą būtų galima susikurti ir valdyti savarankiškai.

Pasiūlymu siekiama visoje ES suderinti amžiaus patvirtinimo ir kitus nepilnamečių apsaugos reikalavimus, kad valstybėse narėse nesusidarytų skirtingų nacionalinių taisyklių. Paslaugų teikėjai taip pat turėtų įrodyti, kad jų paslaugos yra tinkamos vaikų amžiui ir saugios nuo pat projektavimo etapo.

V. Augustinavičius amžiaus patikrą pavadino svarstomo reguliavimo „Achilo kulnu“. Jo vertinimu, dabartiniai platformų atliekami patikrinimai yra apytikriai ir nepakankamai tikslūs.

Prezidentūroje numatoma diskutuoti, kaip Lietuvos technologijų sektorius galėtų sukurti privatumą saugančius amžiaus patvirtinimo mechanizmus. Pasak patarėjo, reikėtų tokio sprendimo, dėl kurio vaikams nereikėtų platformoms pateikti paso, o tėvams – atskleisti savo duomenų.

Spalio 21 dieną Vyriausybė nepritarė nacionaliniam siūlymui nustatyti 16 metų „skaitmeninės pilnametystės“ ribą. Nors projekto tikslams pritarta, pasiūlyta jo nesvarstyti dėl galimo dubliavimosi su ES vaikų aktu ir neaiškaus santykio tarp nacionalinės 16 metų bei europinės 15 metų ribos.

Mokykloms bus siūlomas vieningesnis telefonų naudojimo standartas

Susitikime taip pat bus vertinamos mokyklų patvirtintos mobiliųjų telefonų naudojimo taisyklės ir svarstoma, kaip pereiti prie vieningesnio nacionalinio standarto.

Balandžio 23 dieną Seimas priėmė Švietimo įstatymo pataisas, įpareigojančias visas mokyklas turėti asmeninių mobiliųjų telefonų ir kitų galinių įrenginių naudojimo tvarkas. Jos turi būti parengtos pagal švietimo ir sveikatos apsaugos ministrų rekomendacijas. Už pataisas balsavo 63 Seimo nariai, 26 susilaikė, o naujosios nuostatos įsigaliojo gegužės 1 dieną.

Priimant pataisas Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skelbė, kad tokias tvarkas jau buvo parengę beveik 80 proc. ugdymo įstaigų. Pasak V. Augustinavičiaus, ministerija įvertino, kokios taisyklės patvirtintos ir kiek jos skiriasi, o susitikime pristatys savo išvadas.

Vasario 19–kovo 2 dienomis „Baltijos tyrimų“ atlikta reprezentatyvi apklausa parodė, kad socialinių tinklų ribojimams jaunesniems nei 15 metų asmenims pritarė 75 proc. suaugusių Lietuvos gyventojų. Tačiau tokiam draudimui nepritarė 40 proc. apklaustų moksleivių ir studentų. LRT užsakymu surengtoje apklausoje dalyvavo 1 014 suaugusių gyventojų, o rezultatų paklaida neviršijo 3,1 procentinio punkto.

Skaitykite toliau