Rusijos okupuotų Oleškų rajone, pietų Ukrainos Chersono srityje, antradienį, spalio 27-ąją, 3 val. Kyjivo ir Lietuvos laiku įsigaliojo JAV pirmosios ponios Melanios Trump tarpininkautos lokalios paliaubos. Jos turi sudaryti sąlygas pristatyti humanitarinę pagalbą ir vėliau evakuoti gyventojus, tačiau AFP kol kas negalėjo nepriklausomai patikrinti, ar kovos iš tiesų sustojo.
Abi pusės skelbia nutraukusios ugnį
Ukrainos žmogaus teisių ombudsmenas Dmytro Lubinecas pareiškė, kad Ukraina vykdo savo įsipareigojimus, o abi pusės laikosi jo ir Rusijos žmogaus teisių komisarės Janos Lantratovos pasiektų susitarimų.
Rusijos gynybos ministerija taip pat paskelbė nutraukusi ugnį Chersono kryptimi ir įvedusi vadinamąjį tylos režimą rengiantis humanitarinei operacijai. Rusijos kariuomenės vadas Valerijus Gerasimovas teigė, kad bus patikrintas ir išminuotas maršrutas bei užtikrintas saugus humanitarinės kolonos pravažiavimas į Oleškus.
Paliaubų pradžią atskirais pareiškimais patvirtino abiejų valstybių derybininkai ir kariuomenės. AP duomenimis, ugnies nutraukimą numatyta tęsti bent iki spalio 31-osios, šeštadienio, arba ilgiau. D. Lubinecas anksčiau sakė, kad paliaubos neturėtų baigtis, kol nebus užbaigta humanitarinė misija.
Baltieji rūmai spalio 23 dieną iš pradžių skelbė, kad paliaubos prasidės spalio 29-ąją. Vėliau suderintame operaciniame grafike nuspręsta ugnį nutraukti spalio 27 dieną – likus dviem dienoms iki humanitarinės misijos pradžios.
Kas oficialiai stebės susitarimo laikymąsi, Rusija, Ukraina ir JAV viešai nenurodė. Dešiniosios pakraipos JAV kabelinė televizija „Newsmax“ paskelbė gavusi išskirtinę prieigą lydėti spalio 29 dieną į Oleškus vyksiančius stebėtojus.
Pagalba turi pasiekti nuo pasaulio atkirstus gyventojus
Paliaubomis siekiama sudaryti sąlygas į Oleškus pristatyti maistą, geriamąjį vandenį, vaistus ir kitą būtinąją pagalbą, o vėliau atverti evakuacijos koridorius.
M. Trump teigė, kad Rusijos ir Ukrainos civiliai pareigūnai lankys gyventojus jų namuose, nustatys, kokios pagalbos jiems reikia, ir organizuos norinčiųjų išvykti transportavimą. Žmonės esą galės pasirinkti, ar vykti į Ukrainos, ar į Rusijos kontroliuojamą teritoriją.
Oleškai yra pietiniame Dniepro krante, priešais Ukrainos kontroliuojamą Chersono miestą. Rusijos pajėgos juos užėmė pirmąją plataus masto invazijos dieną 2022 metais.
Iki invazijos mieste gyveno apie 24 tūkst. žmonių, o dabar, skirtingais vertinimais, likę maždaug 1,7–2 tūkst. gyventojų – daugiausia vyresnio amžiaus žmonių – ir apie 50 vaikų. Nuo 2022 metų oficialus gyventojų surašymas nebuvo atliktas.
Jungtinių Tautų duomenimis, žmonėms sunku išvykti dėl užminuotų kelių ir dronų atakų, o maisto bei vaistų atsargos senka. Iki šios operacijos Ukrainos institucijos maistą ir vaistus gyventojams gabeno dronais.
Buvę Oleškų gyventojai AFP pasakojo, kad mieste likę žmonės badauja, medžioja balandžius arba maitinasi tuo, ką dar randa daržuose. Ryšį su dviem šeimomis palaikanti Olha sakė, kad žmonės „pamiršo, kas yra duona“, nes mieste nebėra net miltų.
Ukraina kaltina Rusiją blokavus gyventojų išvykimą, tačiau Maskva tai neigia. J. Lantratova spalio 26 dieną tvirtino, kad dauguma norėjusiųjų jau išvyko „visiškai savo noru“.
Miesto padėtį dar labiau pablogino 2023 metų birželį sugriuvusi Kachovkos užtvanka: tuomet buvo užtvindyta apie 90 proc. Oleškų teritorijos. Ukrainos kariuomenės paskelbtuose vaizduose matyti tušti, apdegę arba per mūšius apgriauti daugiabučiai.
Kyjivą tuo pat metu drebino raketų sprogimai
Oleškų susitarimas taikomas tik ribotai teritorijai ir nereiškia platesnio ugnies nutraukimo Ukrainoje. Praėjus kelioms minutėms nuo jo įsigaliojimo, Kyjivą drebino balistinių raketų sprogimai.
Per spalio 26-osios vakaro smūgį Ukrainos sostinėje žuvo vienas žmogus, dar dešimt buvo sužeisti. Charkive, šalies šiaurės rytuose, žuvo du ir buvo sužeisti keturi žmonės.
Naujas JAV tarpininkaujamų Ukrainos, Rusijos ir JAV derybų etapas planuojamas lapkritį. Humanitarinė misija Oleškuose laikoma atskiru susitarimu, taikomu tik ribotai teritorijai.
