Rumunijos žvalgybos tarnyba SRI spalio 26 dieną paskelbė nustačiusi iš Rusijos koordinuotą sabotažo tinklą, siejamą su rugsėjo 14-ąją Brašovo mieste, centrinėje Rumunijoje, kilusiu gaisru. Ugnis įsiplieskė „Carfil“ pramoninėje teritorijoje, šalia valstybinės ginklų gamintojos „Romarm“ antrinės įmonės CARFIL SA, ir apgadino kelių bendrovių patalpas.
Trims įtariamiesiems išduoti Europos arešto orderiai
Rumunijos kovos su organizuotu nusikalstamumu ir terorizmu prokuratūra DIICOT byloje nurodė tris Europos Sąjungos valstybėse gyvenančius asmenis – du Baltarusijos ir vieną Ukrainos pilietį. Jie tiriami dėl pasikėsinimo įvykdyti diversijos aktus.
Bukarešto apeliacinio teismo teisėjai visiems trims įtariamiesiems išdavė Europos arešto orderius. Du asmenys buvo aptikti ir suimti Vokietijoje tuo metu, kai, DIICOT teigimu, rengė panašius nusikaltimus.
Pranešimai apie trečiąjį įtariamąjį skiriasi. „15min“ nurodė, kad jis slapstosi Lenkijoje, DIICOT pranešė, jog asmuo lokalizuotas Lenkijoje ir spalio 26 dieną jam išduotas orderis, o „Reuters“ skelbė, kad Ukrainos pilietis jau sulaikytas. Rumunijos institucijos siekia, kad visi trys įtariamieji būtų perduoti Rumunijai.
Tyrimo duomenimis, šie asmenys taikėsi ir į kitus objektus Rumunijoje bei kitose ES valstybėse. SRI tvirtina, kad tinklo koordinatoriai Rusijoje buvo sudarę platesnį taikinių sąrašą, apėmusį valstybines ir privačias ginklų gamybos įmones bei kitus karinės ir pramoninės reikšmės objektus.
Vykdytojus socialiniuose tinkluose viliojo nekaltomis užduotimis
SRI Brašovo bylą vadina platesnės Rusijos koordinuojamos sabotažo kampanijos Europoje dalimi. Tarnybos vertinimu, tokiais veiksmais siekiama bauginti, kenkti gynybos pajėgumams ir silpninti valstybių indėlį į Europos bei regiono saugumą.
Rumunijos žvalgyba taip pat nurodė, kad 2026 metais šalyje tirti kiti mėginimai, nukreipti į tarptautinius karinius objektus arba vietas, naudojamas Ukrainos kariams rengti.
Pasak SRI, galimi vykdytojai dažniausiai verbuojami socialiniuose tinkluose. Iš pradžių jiems siūlomi pinigai už iš pažiūros nekaltas užduotis, pavyzdžiui, objektų stebėjimą ar fotografavimą. Vėliau nurodymai gali peraugti į turto niokojimą, padegimus ar net nužudymus, o atsisakę juos vykdyti asmenys gali sulaukti grasinimų arba šantažo.
Tarnybos teigimu, verbuotojai išnaudoja žmonių finansinius sunkumus, priklausomybes ar kriminalinę praeitį. Tapatybei ir kelionėms slėpti gali būti naudojamas kitų žmonių vardu užsakytas transportas bei nakvynė, trečiosiose šalyse įsigytos SIM kortelės ir šifruoto susirašinėjimo programėlės.
SRI kartu perspėjo, kad nė vienas iš šių požymių, vertinamas atskirai ir be platesnio konteksto, neįrodo žmogaus dalyvavimo sabotaže.
Europos gynybos įmonėse daugėjo incidentų
2026 metų rugsėjį sprogimai ir gaisras kilo Bulgarijos bendrovės EMCO šaudmenų sandėlyje. Tai nutiko praėjus kelioms savaitėms po gaisro kitame šios Ukrainai naudojamą amuniciją gaminančios įmonės objekte.
Tą patį mėnesį padegamosios bombos buvo numestos prie gynybos įmonės biurų Miunchene, pietų Vokietijoje. Rumunijoje taip pat sulaikytas Rusijos pilietis, įtariamas karinių objektų filmavimu ir fotografavimu rengiant sabotažą. Rugpjūtį sprogimas įvyko ginklų gamintojos KNDS valdomoje šaudmenų gamykloje netoli Italijos sostinės Romos.
Rumunijos užsienio reikalų ministras Danas Neculaescu (Danas Nekulesku) Brašovo gaisrą pavadino platesnės prieš Europos gynybos pramonę nukreiptos sabotažo kampanijos dalimi. Jis pareiškė, kad hibridinės atakos nesustabdys Rumunijos pastangų stiprinti savo atsparumą ir gynybą.
Tyrimą bei patikras tęsia SRI, DIICOT, Rumunijos vidaus reikalų ministerija ir Gynybos ministerijos Generalinė gynybos žvalgybos direkcija. Rusijos ambasados Bukarešte komentaro iš karto gauti nepavyko. Maskva panašius kaltinimus anksčiau ne kartą neigė.
