Spalio 23 dieną tarptautinio etalono „Brent“ naftos kaina trumpam viršijo 117 JAV dolerių už barelį. Kainas kėlė neapibrėžtumas dėl konflikto su Iranu ir baimė, kad gali dar labiau sutrikti pasaulinis naftos tiekimas.
„Brent“ per mėnesį pabrango daugiau kaip penktadaliu
Penktadienio prekybos pabaigoje „Brent“ barelis kainavo 116,72 JAV dolerio, o JAV etaloninės WTI naftos – 103,27 JAV dolerio.
Per spalio 23-iosios sesiją „Brent“ pabrango 3,1 proc. ir pasiekė aukščiausią uždarymo kainą nuo 2022 metų birželio. Nuo spalio pradžios, kai barelis kainavo mažiau nei 97 JAV dolerius, šios rūšies nafta pabrango daugiau kaip 20 procentų.
Hormuzo sąsiauryje daugėjo išpuolių prieš laivus
Komerciniams laivams tebėra nesaugu Hormuzo sąsiauryje – svarbiame pasaulinio naftos tiekimo koridoriuje Persijos įlankos regione. JAV kariuomenės saugomi tanklaiviai ir toliau gabena Persijos įlankos valstybių naftą.
Iranas paskelbė, kad naktį iš spalio 21-osios į 22-ąją septyni tanklaiviai buvo atakuoti arba užplaukė ant minų. Naujienų agentūrai AP nepavyko nepriklausomai patvirtinti šių teiginių, o Teherano pranešime aukos neminėtos.
Irano Islamo revoliucijos gvardijos laivynas pagrasino smogti JAV bazėms regione, jei Vašingtonas ir toliau padės komerciniams laivams plaukti per sąsiaurį.
Jungtinės Karalystės jūrų prekybos operacijų tarnybos, stebinčios laivybos saugumą, duomenimis, 2026 metų spalis tapo daugiausia praneštų išpuolių prieš komercinę laivybą turinčiu mėnesiu nuo kovo. Tarnyba perspėjo, kad apie dalį incidentų apskritai nepranešama.
Laivybos duomenis renkanti „Lloyd’s List Intelligence“ iki spalio 22 dienos Hormuzo sąsiauryje ir aplinkiniuose vandenyse buvo užfiksavusi mažiausiai 28 spalį įvykusius išpuolius ar kitus saugumo incidentus.
Spalio 5–11 dienomis sąsiaurį kirto 104 su Iranu nesusiję laivai – 17 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, tačiau 31 proc. daugiau už rugpjūčio savaitinį vidurkį. Tanklaivių ir dujovežių tranzitų skaičius per savaitę sumažėjo nuo 105 iki 81.
Vašingtonas ir Teheranas tęsia netiesiogines derybas
JAV Centrinė vadovybė (CENTCOM), vadovaujanti šalies karinėms operacijoms regione, teigė tęsianti Irano uostų blokadą ir nukreipusi kitur 138 prekybinius laivus.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas spalio 8 dieną pareiškė neatnaujinsiąs smūgių Iranui iki lapkričio 3 dieną vyksiančių JAV kadencijos vidurio rinkimų, tačiau neatmetė karinių veiksmų po balsavimo.
Spalio 23 dieną per mitingą JAV Floridos valstijoje D. Trumpas sakė, kad Jungtinės Valstijos gali surengti dar vieną karinę operaciją, pavadintą „Epic Fury“, jeigu Iranas nesutiks derėtis. Tuo pat metu JAV pareigūnai neigė, kad ambasadų darbuotojų skaičiaus mažinimas regione būtų susijęs su rengiamais naujais smūgiais.
Iranas siūlė per savaitę visiškai atverti Hormuzo sąsiaurį, jeigu JAV, be kitų sąlygų, nutrauktų Irano uostų blokadą. D. Trumpas šį pasiūlymą atmetė, tačiau abi šalys pripažino, kad netiesioginės derybos tęsiamos.
Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi pareiškė, kad Teheranas tebėra atviras diplomatijai, bet yra pasirengęs gintis. Jungtinių Tautų atstovas Stéphane’as Dujarricas paragino nebeatakuoti komercinių laivų, mažinti įtampą ir atverti sąsiaurį.
