Čekijos premjeras Andrejus Babišas spalio 16 dieną pareiškė, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo susitarimas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu dėl rusiško dyzelino tiekimo išdavė Europą. Prieš antrąją Europos Sąjungos viršūnių susitikimo dieną Briuselyje, Belgijos sostinėje, jis teigė, kad Europa buvo palikta nuošalyje ir dabar turi pati imtis veiksmų.
Babišas ragina Europą imtis veiksmų
„Faktas yra tas, kad karas tęsiasi, Europa jame nedalyvauja, o Trumpas, sudaręs šį sandorį su Putinu, pakišo mus visus, ir mes turime kažką daryti“, – sakė A. Babišas.
Čekijos premjeras kartu pabrėžė, kad taikos siekis nereiškia pritarimo Rusijos reikalavimams. „Manau, visi norime taikos. Nesakau, kad taika reiškia kokių nors Rusijos idėjų priėmimą“, – teigė jis.
A. Babišas kaltino Europą pasyvumu ir sakė laukiantis, kokius sprendimus dėl karo bei artėjančios žiemos pasiūlys pagrindiniai Europos lyderiai.
Jis taip pat nesutiko, kad parama Ukrainai būtų įtraukta į ES daugiametį biudžetą. Premjero nuomone, pagalba turėtų būti teikiama paskolomis. A. Babišas kritikavo planus 2028–2034 metų ES finansinėje programoje Ukrainai numatyti 100 mlrd. eurų ir pareiškė, kad Čekija už šias lėšas negarantuos bei neprisiims su jomis susijusios atsakomybės.
Dar spalio 10 dieną Čekijos vyriausybės vadovas D. Trumpo susitarimą su Rusija pavadino „didžiuliu antausiu Europai“. Jis priminė, kad JAV prezidentas anksčiau priekaištavo Europos valstybėms dėl rusiškų energijos išteklių pirkimo.
Rusija turėtų tiekti milijonus tonų dyzelino
Apie susitarimą D. Trumpas paskelbė spalio 9 dieną, po pokalbio telefonu su V. Putinu. Pagal JAV prezidento paskelbtas sąlygas Rusija turėjo nedelsdama pateikti daugiau kaip 300 tūkst. tonų dyzelino JAV ir pasaulinei rinkai, dar 500 tūkst. tonų – lapkritį, o netrukus po to – dar 1 mln. tonų.
D. Trumpas taip pat nurodė, kad, atsižvelgiant į Rusijos naftos perdirbimo gamyklų būklę, per trumpą laiką galėtų būti pateikta dar 3 mln. tonų dyzelino. Vis dėlto pirminiame pranešime minėti šimtai tūkstančių tonų sudaro mažiau nei vienos dienos pasaulinį šio kuro poreikį.
JAV prezidentas susitarimą aiškino siekiu sumažinti kainas amerikiečiams, ypač ūkininkams ir vežėjams. Spalio 9 dieną vidutinė dyzelino kaina Jungtinėse Valstijose siekė 6,28 JAV dolerio už galoną. Rugsėjo 22-ąją ji buvo pasiekusi rekordinį 6,52 dolerio lygį.
ES ir Zelenskis sukritikavo JAV sprendimą
ES valstybių ir vyriausybių vadovai oficialiose spalio 15–16 dienų susitikimo išvadose apgailestavo dėl JAV sprendimo laikinai panaikinti sankcijas rusiškam dyzelinui. Jie paragino toliau mažinti Rusijos pajamas iš energetikos, užverti sankcijų spragas, griežčiau kovoti su jų apėjimu ir Rusijos „šešėliniu laivynu“, naudojamu energijos ištekliams gabenti.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis susitarimą pavadino „silpnu stiprių partnerių sprendimu“. Jis taip pat pareiškė, kad Ukrainos delegacija buvo naudojama kaip priedanga tuo metu, kai JAV atstovai su ja derėjosi dėl karo užbaigimo plano.
Spalio 16 dieną Briuselyje V. Zelenskis sakė, kad Rusija nerodo pasirengimo baigti karą. Pasak jo, prieš artėjančią žiemą Ukrainai reikia energetinės paramos, oro gynybos priemonių ir finansavimo.
Nors A. Babišo vyriausybė sustabdė Čekijos įnašus į karinę paramą Ukrainai, premjeras rugsėjo 29 dieną pareiškė, kad Rusijai užpuolus kurią nors Baltijos valstybę Čekija vykdytų NATO kolektyvinės gynybos įsipareigojimus ir siųstų dvi mechanizuotąsias brigadas.
