Darbuotojams neretai kyla klausimų, kiek maksimaliai viršvalandžių jie gali dirbti, ar tai daryti privalo, jei pageidauja darbdavys, kaip už viršvalandžius jiems privalo būti apmokama, kas yra papildomas darbas. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) primena, kada ir kokiomis sąlygomis darbuotojai gali dirbti viršvalandžius bei kaip jiems už tai turi būti mokama.
„Kiekvienam darbuotojui turi būti užtikrintos aiškios ir teisės aktuose numatytos garantijos – ypač susijusios su darbo laiku, atlygiu ir apsauga nuo nesutartų viršvalandžių. Jei dirbama viršvalandžius, už juos turi būti sąžiningai sumokėta, o kartu svarbu saugoti darbuotojų sveikatą ir neperkrauti jų darbu“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.
Pagal Darbo kodeksą, darbuotojo darbo laiko norma yra keturiasdešimt valandų per savaitę. Darbo kodeksas suteikia galimybę darbuotojui dirbti maksimaliai iki 60 valandų per septynių dienų laikotarpį. Darbo laiko normą viršijančios valandos gali būti viršvalandiniais darbai arba, esant šalių susitarimui, gali būti susitarta dėl papildomo darbo.
Viršvalandžių trukmė
Viršvalandžiai – laikas, kai darbuotojas viršija nustatytą darbo dienos ar apskaitinio laikotarpio bendrą darbo laiko trukmę. Paprastai jie dirbami darbdavio pavedimu esant išimtiniams, staiga atsiradusiems bei trumpalaikiams atvejams ir tik su darbuotojo rašytiniu sutikimu, išskyrus tam tikrus Darbo kodekse nustatytus išimtinius atvejus. Per septynių paeiliui einančių kalendorinių dienų laikotarpį negali būti dirbama ilgiau kaip aštuonias valandas viršvalandžių, nebent darbuotojas raštu sutiktų dirbti iki dvylikos valandų viršvalandžių per savaitę. Per metus maksimali viršvalandžių trukmė – viena šimtas aštuoniasdešimt valandų, tačiau kolektyvinėje sutartyje gali būti susitarta dėl ilgesnės viršvalandžių trukmės.
Apmokėjimas už viršvalandžius
Viršvalandžiai apmokami ne mažesniu kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokesčiu arba darbuotojo prašymu gali būti kompensuojami laisvu laiku, pridedant prie kasmetinių atostogų. Už viršvalandinį darbą poilsio dieną ar naktį mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis, o švenčių dieną ir (arba) švenčių naktį – ne mažesnis kaip du su puse darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis.
Jei įmonėje įvedama suminė darbo laiko apskaita, darbuotojų grafikai turėtų būti sudaromi taip, kad kuo tolygiau paskirstytų darbo laiką per apskaitinį laikotarpį. Jei tokių grafikų pabaigoje susidarytų viršvalandžių, jie turi būti apmokami Darbo kodekse nustatyta tvarka.
Susitarimas dėl papildomo darbo
Darbdavys su darbuotoju gali susitarti dėl papildomo darbo, kai darbuotojas atliktų darbo funkcijas, kurios nėra sulygtos darbo sutartyje. Tai traktuojama kaip papildoma darbo sutarties sąlyga, sulygstama darbo sutartyje arba atskirame susitarime, kuris tampa darbo sutarties priedu. Susitarime turi būti nurodoma pagrindinė ir papildoma darbo funkcijos, kada bus atliekamas papildomas darbas, jo apimtis, darbo užmokestis ar priemoka bei papildomų teisių ar pareigų suteikimo tvarka. Susitarimą dėl papildomo darbo galima nutraukti įspėjus raštu prieš penkias darbo dienas. Jei nutrūksta darbo sutartis dėl pagrindinių funkcijų, nebegalioja ir susitarimas dėl papildomo darbo. Papildomas darbas nėra laikomas viršvalandiniu darbu.
