Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Virginijus Sinkevičius spalio 8 dieną sukritikavo nepakankamai išsamų 2027 metų valstybės biudžeto pristatymą. Po valdančiosios koalicijos tarybos posėdžio jis teigė pasigedęs Finansų ministerijos skaičiavimų, paaiškinančių, kodėl valdžios sektoriaus deficitas gali siekti 3,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Koalicijos partneriai skaičius gavo tik išvakarėse
V. Sinkevičiaus teigimu, pagrindinius būsimo biudžeto skaičius koalicijos partneriai gavo tik spalio 7 dieną. Politikas mano, kad Finansų ministerija projektą turėjo iš anksto pristatyti ir valdančiosioms, ir opozicinėms Seimo frakcijoms.
Pasak jo, ankstesnis pristatymas būtų leidęs išvengti paskutinės minutės interpretacijų ir neatsakytų klausimų, o registruojamas projektas jau būtų išsamiau aptartas.
Demokratų lyderis finansų ministro Taurimo Valio surengtą pirminį pristatymą įvertino kaip nepakankamą. Jis paragino ministrą jau dabar atlikti išsamesnį modeliavimą ir pateikti trūkstamus atsakymus.
„Jeigu perlipome tą deficitą, tas turi būti išsamiai pagrįsta“, – sakė V. Sinkevičius.
Politikas taip pat stebėjosi, kad galimus naujus biudžeto pajamų šaltinius siūlė demokratai ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, o ne finansų ministras. Jo nuomone, analizę pirmiausia turėtų atlikti Finansų ministerija, o ne koalicijos partneriai.
V. Sinkevičius pabrėžė, kad valstybės biudžeto priėmimas yra vienas svarbiausių valdančiosios koalicijos egzaminų. Ar vasarą sudaryta koalicija jį išlaikys, paaiškės gruodį.
Deficitas viršytų Mastrichto kriterijaus ribą
Premjeras Mindaugas Sinkevičius paskelbė, kad preliminarios 2027 metų valstybės biudžeto pajamos su Europos Sąjungos parama turėtų siekti 22,04 mlrd. eurų, o išlaidos – 27,85 mlrd. eurų.
Numatomas maždaug 3,8 proc. BVP valdžios sektoriaus deficitas viršytų Mastrichto kriterijuje nustatytą 3 proc. ribą.
Finansų ministras T. Valys pabrėžė, kad 3,8 proc. dar nėra galutinis skaičius. Jis nurodė, kad ES deficito vidurkis siekia 3,6 proc. BVP, o 12 Bendrijos valstybių taip pat prognozuoja 2027 metais viršysiančios 3 proc. ribą.
Ministras teigė su kitų ES šalių finansų ministrais ir eurokomisarais siekiantis išimčių, susijusių su ypatinga padėtimi ir išaugusiomis investicijomis į gynybą.
Pasak premjero M. Sinkevičiaus, rengiant projektą planuotos išlaidos jau sumažintos 1,5 mlrd. eurų. Ministerijoms taip pat pavesta papildomai sutaupyti apie 100 mln. eurų, o geresnis mokesčių administravimas turėtų duoti dar 200 mln. eurų pajamų.
Prezidentas deficitą susiejo su gynybos finansavimu
Vyriausybė 2027 metais krašto apsaugai ketina skirti 4,8 mlrd. eurų, arba ne mažiau kaip 5 proc. BVP. Be to, numatyta beveik 1 mlrd. eurų socialiniam saugumui, daugiau kaip 7 proc. didesnis darbo užmokesčio fondas švietimo, kultūros ir statutinėse tarnybose bei papildomi 115 mln. eurų indeksuojamoms socialinėms išmokoms.
Spalio 9 dieną prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė kol kas nematantis perteklinio išlaidavimo grėsmės. Planuojamą 3,8 proc. deficitą jis visiškai susiejo su krašto apsaugos prioritetu.
Prezidento skaičiavimu, gynybai skyrus ankstesnį 3 proc. BVP lygį, o ne planuojamus 5 proc., deficitas siektų apie 1,8 proc. BVP. G. Nausėda taip pat tikino, kad Lietuva turėtų pakankamai argumentų Europos Komisijai paaiškinti, kodėl viršijama 3 proc. riba.
