Nuo liepos 19 dienos Europos Sąjungoje didelėms įmonėms draudžiama naikinti neparduotus drabužius, avalynę ir jų aksesuarus. Už pažeidimus Lietuvoje siūlomos tūkstantinės baudos.
Reikalavimas nustatytas 2024 metais priimtame Tvarių gaminių ekologinio projektavimo reikalavimų reglamente. Šiemet jis taikomas bendrovėms, atitinkančioms bent du iš trijų kriterijų: turinčioms mažiausiai 250 darbuotojų, daugiau kaip 50 mln. eurų metinių pajamų ir daugiau kaip 43 mln. eurų balansinio turto.
Mikroįmonėms ir mažosioms įmonėms draudimas netaikomas, o vidutinėms bendrovėms jis bus pradėtas taikyti nuo 2030 metų liepos 19 dienos. Reglamentas taip pat draudžia mažoms ir vidutinėms įmonėms naikinti gaminius, kurie joms perduoti siekiant apeiti šį draudimą.
Europos Komisija vasarį patikslino draudimo išimtis ir duomenų apie neparduotų prekių išmetimą skelbimo tvarką. Gaminius galima naikinti, jei jie kelia pavojų sveikatai, higienai ar saugai, yra nepataisomai sugadinti, užteršti arba turi gamybos defektų.
Kitais atvejais tai būtų leidžiama tik nesėkmingai bent aštuonias savaites pasiūlius prekes aukoti mažiausiai trims tinkamiems socialinės ekonomikos subjektams ES arba paskelbus tokį pasiūlymą įmonės svetainėje. Išimtimi pasinaudojusios įmonės dokumentus privalės saugoti penkerius metus ir institucijai pareikalavus pateikti per 30 dienų.
Advokatų kontoros „Eversheds Saladžius“ atstovės Aušros Jefremovienės teigimu, Lietuvoje siūloma sankcijas įtvirtinti Produktų saugos įstatyme ir Administracinių nusižengimų kodekse. Ekonominės veiklos vykdytojams, paslaugų teikėjams ir elektroninių prekyviečių paslaugų teikėjams grėstų 1–5 tūkst. eurų baudos, o nevykdant rinkos priežiūros institucijos sprendimo – 2–10 tūkst. eurų baudos.
LATĮA duomenimis, Lietuva pagal išmetamos tekstilės kiekį gerokai viršija ES vidurkį. ES kasmet išmetama apie 5,2 mln. tonų drabužių ir avalynės, arba apie 12 kilogramų vienam gyventojui.
Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, Lietuvoje per metus susidaro apie 50 tūkst. tonų tekstilės atliekų – 17–18 kilogramų vienam gyventojui. Iš jų 78 proc. patenka į bendrąsias atliekas ir vėliau sudeginama arba šalinama sąvartynuose. Daugiau kaip 62 proc. surinktos tekstilės paruošiama pakartotiniam naudojimui, o didžioji likusios dalies dalis sudeginama.
