Spalio 1-ąją minima Europos depresijos diena – tai kasmetinis priminimas visuomenei atviriau kalbėti apie psichikos sveikatą ir problemas, kurias vis dar esame linkę nutylėti. Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikoje nuolat gydomi pacientai, susirgę šiuo sunkiu emociniu ir psichiniu sutrikimu. Depresija – tai klastinga medicininė būklė, keičianti smegenų chemiją, o ne žmogaus silpnumas, bloga nuotaika ar paprasčiausia tinginystė. Liūdina faktas, kad depresijos simptomus per gyvenimą patiria bent vienas iš penkių asmenų, tačiau profesionalios pagalbos kreipiasi tik apie 40 procentų kenčiančiųjų. Šie skaičiai bado akis – visuomenėje vis dar gajus stigmos šešėlis, trukdantis laiku ištarti: „Man reikia pagalbos“.
Tai – ne tinginystė, o įveikiama liga
Respublikinės Šiaulių ligoninės Krizių intervencijos, priėmimo, konsultacijų ir psichosocialinės reabilitacijos skyriaus vedėjas, gydytojas psichiatras Arūnas Rimkus pabrėžia, kad depresija neretai užklumpa netikėtai. „Žmogui dingsta energija, noras džiaugtis gyvenimu, prarandamas gyvenimo prasmės jausmas. Užvaldo juodos mintys: dėl ko aš gyvenu, kam čia esu, esu našta kitiems. Tokios būsenos gali privesti ir prie tragiškų išeičių – savižudybės“, – įspėja gydytojas.
A. Rimkaus teigimu, dalis depresijos atvejų kyla dėl sunkių gyvenimo aplinkybių: netekčių, finansinių problemų ar kitų sukrėtimų. Vieniems pavyksta atsitiesti, o kiti įstringa giliame liūdesyje ir nerime. Neretai žmonės bando gydytis patys – griebiasi alkoholio, kuris laikinai slopina nerimą ir padeda užmigti.
„Kai žmogus vartoja alkoholį, mes visada aiškinamės, ar tai pirminė priklausomybė, siekiant gyventi linksmai, ar bandymas pačiam „gydytis“ nerimą. Radę tokią apgaulingą išeitį, žmonės delsia kreiptis į medikus, nors ankstyva specialistų pagalba ir medikamentinis gydymas yra raktas į ligos kontrolę“, – sako psichiatras.
Gydytojas atkreipia dėmesį į visuomenės atšiaurumą: aplinkiniai ligonio būseną dažnai priima kaip kaprizus ar nenorą stengtis, kaltina žmogų, kad šis neišlipa iš lovos ar nesusitvarko su savimi. „Jeigu visi žmonės gebėtų susitvarkyti patys, psichiatrų nereikėtų“, – nukerta A. Rimkus. Jis priduria, kad sergantieji viską puikiai supranta: „Tai protingi žmonės, todėl juos labai neigiamai veikia suvokimas, kad kažko nesugeba, nepajėgia, nieko negali su savimi padaryti. Tai yra baisu, nes atrodo, kad gyvenimas žlunga.“
Nors depresija susijusi su smegenų chemijos sutrikimais ir daliai pacientų vaistus tenka vartoti nuolat, gydymo galimybės šiandien yra plačios. Kompensuojamų vaistų pasirinkimas didelis, todėl gydymas pritaikomas kiekvienam individualiai. Tiesa, gydytojas pastebi tendenciją: moterys vaistus vartoja atsakingiau, o vyrai linkę anksčiau laiko nuspręsti, kad jau pasveiko, ir nutraukti gydymą.
Nuo skausmingų netekčių ir perdegimo darbe
Realus pavyzdys, kaip depresija gali pamažu pasiglemžti gyvenimo džiaugsmą ir kaip svarbu laiku rasti tinkamą pagalbą, yra Janinos (vardas pakeistas) istorija.
Janina pasakoja visą gyvenimą buvusi jautri ir nerimastinga. Būdama 52-ejų metų ji patyrė stiprų nerimo sutrikimą, dėl kurio gydėsi Vilniaus psichiatrijos ligoninėje. Tuomet paskirti vaistai padėjo, būklė pagerėjo ir medikamentų kurį laiką nebereikėjo. Tačiau prieš vienuolika metų moters gyvenimą sukrėtė skaudi netektis – netikėtai dėl širdies problemų mirė vyras, su kuriuo santuokoje praleisti 34 metai. Gedulą užtęsė finansiniai rūpesčiai dėl likusios paskolos. Janina nenuleido rankų, dirbo keliuose darbuose. Finansines problemas pavyko išspręsti, tačiau psichikos sveikata vėl sušlubavo.
Lemtingu lūžiu tapo reorganizacija darbe. Naujovės kėlė nuolatinį stresą, užduotys tapo per sunkios, teko dirbti viršvalandius, prasidėjo kankinanti nemiga. „Jaučiau, kad nebesusitvarkau su darbu, kuriame reikia didelio susikaupimo. Buitis apleista, bendrauti su niekuo nesinorėjo, apėmė vangumas, nenoras keltis iš lovos“, – prisimena moteris. Bandydama nusiraminti, Janina pradėjo vartoti alkoholį, o seniau skirti vaistai nuo nerimo nebepadėjo.
Dukros paraginta, jau beveik dešimtmetį psichiatro akiratyje buvusi moteris vėl kreipėsi į specialistus ir gavo siuntimą į ligoninę. Tuo pat metu ji nusprendė išeiti į pensiją ir palikti stresą kėlusį darbą. Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikoje atlikti testai patvirtino sunkią depresijos formą. Gydytoja psichiatrė Ilona Pavlavičienė tiksliai parinko medikamentus ir jau po kelių dienų Janina pajuto palengvėjimą. Ligoninėje praleidusi pusantro mėnesio, moteris grįžo į visiškai kitokį gyvenimą – be streso darbe ir be žalingo įpročio.
Socializacijos ir veiklos svarba
Didžiausiu Janinos išsigelbėjimu tapo prieš trejus metus pradėtas lankyti Psichiatrijos klinikos Krizių intervencijos, priėmimo, konsultacijų ir psichosocialinės reabilitacijos skyriaus Dienos stacionaras – specializuota ambulatorinio gydymo forma, suteikianti galimybę gilintis į save, stiprinti emocinę sveikatą, atrasti bendrystę su kitais žmonėmis ir patirti teigiamų emocijų. Reginai ypač svarbu tai, kad gydymo metu gali gyventi namuose.
„Čia aš nesu viena. Kasdien po pusdienį praleidžiu stacionare: žiūrime filmus, sportuojame, lankome darbo, muzikos terapijas, relaksacijos užsiėmimus. Bendraujame ne tik su likimo draugais, bet ir su psichologais, kineziterapeutais, gydytoju“, – džiaugiasi Janina.
Moteris pripažįsta, kad sunkiausias metas jos psichikai – tamsusis metų laikas, todėl būtent rudenį ir žiemą ji stengiasi gauti siuntimą į Dienos stacionarą, kad neliktų viena tarp keturių sienų. Jos vaikai gyvena užsienyje – dukra Graikijoje, sūnus Vokietijoje. Nors dabar anūkai jau paaugo ir pas močiutę vasaras leidžia rečiau, Janina kartą per metus pati išvyksta jų aplankyti.
Gydytojas Arūnas Rimkus, konsultuojantis Dienos stacionaro pacientus, visiškai pritaria Janinos patirčiai ir pabrėžia, kad po gydymo stacionare Dienos stacionaro paslaugos turi milžinišką teigiamą įtaką. Vienų stacionaro gydytojas nusprendžia gydymą nuo depresijos tęsti Dienos stacionare, kitiems šeimos gydytojas arba gydytojas psichiatras išrašo siuntimą ambulatoriniam gydymui. Pacientai, pasirinkę ambulatorinį gydymą Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikos Dienos stacionare gali registruotis ar informacijos klausti tel. 0 41 524 187.
Šiais laikais daug žmonių gyvena po vieną, jų bendravimas apribotas. Dienos centras suteikia motyvaciją ryte keltis, rengtis ir išeiti iš namų. Pacientai patys pripažįsta: jei nereikėtų niekur eiti, būtų kur kas blogiau.
„Žmogaus prigimtis yra veikli. Sėdėti ir vienam mąstyti – nėra gerai. Mūsų ligoniai dažnai yra pusiau darbingi, visą dieną išdirbti jiems būtų per sunku. Jei valstybėje būtų galimybė jiems padirbėti bent pusdienį ar kelias valandas, tai ne tik pagerintų jų finansinę situaciją, bet ir suteiktų psichinės stiprybės bei sugrąžintų prarastą savivertę“, – reziumuoja gydytojas A. Rimkus ir patvirtina, kad depresija sergantis žmogus nėra tinginys ar simuliatyvus asmuo. Tai žmogus, kuriam reikalingas mūsų supratimas, palaikymas ir profesionali medikų pagalba.
Nuotr. Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikos Krizių intervencijos, priėmimo, konsultacijų ir psichosocialinės reabilitacijos skyriaus vedėjas, gydytojas psichiatras Arūnas Rimkus, konsultuojantis ir Dienos stacionaro pacientus, pastebi, jog aplinkiniai depresija sergančiojo būseną dažnai priima kaip kaprizus ar nenorą stengtis, kaltina žmogų, kad šis neišlipa iš lovos ar nesusitvarko su savimi: „Jeigu visi žmonės gebėtų susitvarkyti patys, psichiatrų nereikėtų“.
Zitos Katkienės nuotr.
