Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas spalio 15 dieną pareiškė, kad Jungtinės Valstijos, blokuodamos Irano uostus, sąmoningai sunkina gyventojų gyvenimą ir tikisi sukelti socialinius protestus. Pasak jo, šalis patiria intensyviausią blokadą, karą ir sunkumus nuo 1979 metų Islamo revoliucijos.
Pezeshkianas kaltina Vašingtoną kurstant neramumus
„Per 48 metus nuo revoliucijos niekada nesame patyrę tokios intensyvios blokados, karo ir sunkumų, su kuriais susiduriame dabar“, – per Irano valstybinę televiziją transliuotoje kalboje sakė M. Pezeshkianas.
Prezidento teigimu, Vašingtonas siekia, kad Irano gyventojai nusiviltų, patirtų vis daugiau sunkumų ir galiausiai pradėtų protestuoti. Tokie neramumai, anot jo, leistų Jungtinėms Valstijoms įgyvendinti tai, ką jis pavadino „grėsmingais tikslais“.
Iranas jau ne kartą kaltino JAV ir Izraelį kurstant neramumus šalies viduje. Pastaraisiais mėnesiais Teherano valdžia taip pat įvykdė mirties bausmes keliems iraniečiams, apkaltintiems bendradarbiavimu su priešininkais.
Protestai dėl didėjančių pragyvenimo išlaidų Irane prasidėjo 2025 metų gruodžio 28 dieną. Jie išplito visoje šalyje ir peraugo į platesnį antivyriausybinį judėjimą, kurio dalyviai ragino nuversti Islamo Respubliką.
Rugsėjo 30 dieną Iranas įvykdė mirties bausmę dviem vyrams, nuteistiems dėl smurto per sausio protestus Mašhade – didmiestyje Irano šiaurės rytuose. Žmogaus teisių organizacijos teigia, kad malšinant neramumus žuvo tūkstančiai žmonių, o dešimtys tūkstančių buvo suimti. Irano valdžia skelbia gerokai mažesnį aukų skaičių.
Blokada sustabdė svarbų Irano eksportą
Irano ir JAV karas prasidėjo vasario 28 dieną, kai per JAV ir Izraelio smūgius žuvo Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei.
JAV įvedė Irano uostų blokadą, reaguodamos į Teherano sprendimą uždaryti Hormuzo sąsiaurį – strategiškai svarbų jūrų kelią, jungiantį Persijos įlanką su Omano įlanka. Į Irano uostus arba iš jų plaukiantys laivai stabdomi arba nukreipiami kitur.
JAV karinio jūrų laivyno vykdoma blokada riboja didžiąją dalį Irano importo ir nutraukė reikšmingą naftos bei dujų eksportą, nuo kurio priklauso šalies ekonomika. Iki karo daugiau kaip 80 proc. Irano prekybos vyko per Persijos įlanką, todėl sausumos maršrutai per Turkiją ir Pakistaną negali visiškai pakeisti jūrų transporto.
Prekybą nukreipus sausuma, prie Giurbulako pasienio punkto tarp Turkijos ir Irano nusidriekė kelių kilometrų sunkvežimių eilės. Transporto sektoriaus duomenimis, laukimo laikas pailgėjo daugiau kaip keturis kartus.
JAV pateikia kitokį ekonominio spaudimo paaiškinimą nei M. Pezeshkianas. JAV Iždo departamentas teigia siekiantis mažinti Irano režimo pajamas ir galimybes finansuoti karinę veiklą bei Islamo revoliucijos gvardiją.
Spalio 1 dieną departamentas paskelbė, kad, įsigaliojus jūrinei blokadai, Irano pajamos iš naftos sumažėjo iki nulio. Dėl to, JAV institucijos vertinimu, Teheranas tapo labiau priklausomas nuo automobilių, geležinkelių ir kitų pramonės sektorių.
Tarpininkai mėgina susieti du blokados klausimus
Rugsėjį Iranas pasiūlė per septynias dienas atverti Hormuzo sąsiaurį, jeigu JAV panaikintų uostų blokadą, atlaisvintų įšaldytą Irano turtą ir sušvelnintų naftos eksportui taikomas sankcijas. JAV prezidentas Donaldas Trumpas šį pasiūlymą viešai atmetė, tačiau tarpininkai tęsė pastangas susitarti.
Rugsėjo 30 dieną Irano pareigūnai pranešė gavę oficialų JAV atsakymą į pasiūlymą užbaigti karą. Jo turinio jie neatskleidė ir nepasakė, ar Vašingtono atsakymas reiškė galutinį pasiūlymo atmetimą.
Spalio 10 dieną Teheranas rengė atsakymą į JAV kontrpasiūlymą. D. Trumpas netiesiogines derybas vadino produktyviomis, tačiau Iranas tebebuvo nusiteikęs nesudaryti susitarimo, kol JAV nepanaikins blokados ir nesuteiks sankcijų lengvatų.
Spalio 15 dieną Kataro ir Pakistano remiamose derybose toliau mėginta susieti saugų laivų judėjimą Hormuzo sąsiauriu su JAV uostų blokados panaikinimu. Saudo Arabijos diplomatas Raedas Krimly pareiškė, kad Iranas tarpininkams atsako lėtai ir pateikia nepakankamus pasiūlymus. Teheranas į šią kritiką iš karto neatsakė.
