Iš Rusijos okupuotų Oleškų, pietų Ukrainos miesto, evakuotis sutikę gyventojai, įskaitant norinčius pasiekti Ukrainos kontroliuojamą teritoriją, pirmiausia bus vežami į okupuotą Krymą arba Rusiją, pranešė „Financial Times“, remdamasis su susitarimu susipažinusiais šaltiniais. Tik po tokio tranzito žmonėms turėtų būti leista grįžti į Ukrainos kontroliuojamą teritoriją.
Tiesioginis koridorius per frontą nepaskelbtas
Viešai nepranešta apie jokį tiesioginį evakuacijos koridorių per fronto liniją. Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas anksčiau žadėjo, kad norintys Oleškų gyventojai galės išvykti, tačiau neatsakė, ar jie bus vežami į Rusijos, ar Ukrainos kontroliuojamą teritoriją. Pasak jo, evakuacija tikriausiai truks kelias dienas.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis spalio 25 dieną paskelbtame interviu perspėjo, kad Rusija mėgins išminuoti kelius taip, jog gyventojai būtų nukreipti Rusijos link ir ten pasiliktų. Jo teigimu, Maskva siekia sukurti propagandinį įspūdį, esą tūkstančiai ukrainiečių savanoriškai renkasi Rusiją, todėl prezidentas abejojo, kad žmonės bus išleisti be papildomų sąlygų.
Evakuaciją koordinuojanti savanorė Ksenija Archipova sakė, kad dalis gyventojų baiminasi Rusijos patikrų. Per jas žmonių telefonuose gali būti ieškoma ryšių su Ukraina ar jos ginkluotosiomis pajėgomis.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha skelbė, kad Oleškuose tebėra apie 1,7 tūkst. žmonių, stokojančių maisto ir vaistų bei neturinčių saugaus evakuacijos kelio. Kituose vertinimuose nurodoma, kad mieste gali būti likę iki 2 tūkst. gyventojų.
Iki Rusijos plataus masto invazijos Oleškuose gyveno apie 24 tūkst. žmonių. Dabar mieste nėra elektros, šildymo ir tekančio vandens, o išvykimą riboja minos bei dronai.
Melania Trump susitarė dėl ankstesnių ir platesnių paliaubų
Vietinės paliaubos Oleškuose prasidėjo spalio 27 dieną 3 val. Kyjivo laiku. Jų pradžią atskirai patvirtino Ukraina ir Rusija. Susitarimas turi galioti iki lapkričio 1 dienos 22.59 val.
Ukrainos derybininkas, parlamento valdančiosios frakcijos vadovas Davidas Arachamija paliaubas pavadino didžiausia konflikto deeskalacija nuo 2022 metų.
JAV pirmoji ponia Melania Trump paskelbė, kad paliaubos pradėtos dviem dienomis anksčiau, negu iš pradžių planuota, siekiant apsaugoti civilius ir greičiau pristatyti būtinąją pagalbą. Jos teigimu, paliaubų teritorija buvo išplėsta už Oleškų ribų, kad humanitarinės kolonos galėtų saugiai pravažiuoti, tačiau tikslus geografinis susitarimo mastas viešai neatskleistas.
Baltieji rūmai nurodė, kad M. Trump tarpininkavo Rusijos ir Ukrainos susitarimui, kuriuo siekiama į Oleškus pristatyti maisto, vandens bei vaistų ir sudaryti sąlygas civiliams išvykti.
Ukrainos deryboms vadovavo šalies žmogaus teisių ombudsmenas Dmytro Lubinecas, o Rusijos pusei atstovavo žmogaus teisių įgaliotinė Jana Lantratova. D. Lubineco teigimu, operaciją sudaro trys etapai: ugnies nutraukimas, humanitarinės pagalbos pristatymas ir norinčių gyventojų evakuacija. Prieš pajudant kolonoms turi būti išminuoti keliai.
Pirmąją dieną paliaubų pažeidimų neužfiksuota
Spalio 27-osios vakarą D. Lubinecas pranešė, kad nė viena pusė paliaubų pažeidimų neužfiksavo. Rusijos ir Ukrainos pareigūnai taip pat tvirtino vykdantys prisiimtus įsipareigojimus.
Prieš paliaubas Rusijos gynybos ministerija kaltino Ukrainą nuo spalio 19 dienos Oleškus ir aplinkinius kelius 18 kartų apšaudžius artilerija ir surengus daugiau kaip 120 dronų atakų. Maskvos teigimu, šie išpuoliai trukdė pristatyti pagalbą ir išvykti žmonėms. „Reuters“ šių kaltinimų nepriklausomai nepatvirtino, o Ukraina iškart į juos neatsakė.
Maskva ir Kyjivas dėl humanitarinės krizės kaltina viena kitą. Vis dėlto pagal tarptautinę teisę būtent okupacinė valstybė Rusija privalo užtikrinti jos kontroliuojamų civilių saugumą ir būtiniausius poreikius.
Oleškų susitarimas yra vietinis. Spalio 27 dieną paliauboms įsigaliojus šiame fronto ruože, Rusijos ir Ukrainos smūgiai kitose vietovėse, įskaitant Kyjivą, tęsėsi.
