Jungtinės Valstijos diplomatiniais ir kariniais kanalais perspėjo kelias Persijos įlankos arabų valstybes ruoštis galimai trumpai, bet intensyviai karinei kampanijai prieš Iraną po lapkričio 3 dieną vyksiančių JAV Kongreso kadencijos vidurio rinkimų. Šie perspėjimai laikomi vienu iš požymių, kad Vašingtonas ir Izraelis rengiasi naujam didelio masto karo veiksmų etapui, nors JAV prezidentas Donaldas Trumpas galutinio sprendimo dėl smūgių dar nėra priėmęs.
JAV perkelia gynybos sistemas ir telkia pajėgas
„The Wall Street Journal“ šaltinių teigimu, galimos kampanijos tikslas būtų dar labiau susilpninti Irano pajėgumus ir priversti Teheraną pradėti realias derybas. Tarp galimų taikinių įvardijami Irano branduoliniai objektai, energetikos bei kita svarbi infrastruktūra, taip pat šalies raketų ir dronų pajėgumai.
Karinį pasirengimą rodo JAV pajėgų judėjimas Artimuosiuose Rytuose. 15min, remdamasis JAV dienraščiu, skelbia, kad į Izraelį perkeliama papildoma amerikiečių priešraketinės gynybos sistema „Patriot“. Kituose pranešimuose nurodoma, jog ši sistema iš Teksaso valstijos gabenama į Artimųjų Rytų regioną.
JAV taip pat perkėlė dalį karių iš tų regiono bazių, kuriose jie buvo labiausiai pažeidžiami. Regione veikiančios pajėgos papildo šaudmenų atsargas, o bombonešiai ir naikintuvai rengiami galimiems smūgiams.
Lapkričio mėnesį prie maždaug 20 Artimuosiuose Rytuose veikiančių JAV karo laivų turėtų prisidėti dar viena lėktuvnešio smogiamoji grupė ir jūrų pėstininkų ekspedicinis dalinys. Vis dėlto dalis dabar regione esančių laivų gali būti pakeisti kitais per įprastą pajėgų rotaciją.
Baltieji rūmai, reaguodami į pranešimą, atsisakė komentuoti „jautrius karinius planus, kurie gali egzistuoti arba neegzistuoti“. Prezidento administracija kartu pabrėžė, kad D. Trumpas neatmeta nė vienos galimybės, kuri neleistų Iranui įgyti branduolinio ginklo.
Trumpas sprendimo nepriėmė, o derybos nejuda
D. Trumpo aplinkos šaltiniai teigia, kad prezidentas linksta prie plataus puolimo po lapkričio 3-iosios rinkimų, tačiau įsakymo pradėti naujus smūgius kol kas nėra davęs. Spalio pradžioje jis sakė, kad JAV Irano iki rinkimų nepuls.
Spalio 23 dieną per politinį mitingą Floridos valstijoje D. Trumpas užsiminė apie galimą naują operaciją. „Galbūt surengsime dar vieną nedidelę „Epic Fury“. Arba jie sutiks“, – pareiškė prezidentas, išsamiau galimos kampanijos nepaaiškinęs.
„Epic Fury“ yra JAV kariuomenės vartojamas 2026 metų vasario 28 dieną pradėto karo prieš Iraną pavadinimas. Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu taip pat yra užsiminęs apie naują bendrą kampaniją. Pasak jo, Izraelis ir D. Trumpas turi „unikalią galimybę“ visiems laikams pašalinti Irano keliamą grėsmę.
Kita Vašingtono svarstoma kryptis – susitarimas su Teheranu. Persijos įlankos regiono tarpininkai mėgina atnaujinti JAV ir Irano derybas, tačiau iki spalio 28 dienos proveržio nepasiekė. Vašingtonas reikalauja tartis dėl Irano branduolinės programos, o Teheranas prieš derybas kelia griežtas sąlygas.
Analitikai abejoja, ar nauji smūgiai palaužtų Iraną
Daugelis analitikų abejoja, ar dar viena bombardavimo kampanija priverstų Iraną nusileisti. Aktyviausiu ankstesnio karo laikotarpiu šalis atlaikė daugiau kaip 20 tūkst. JAV ir Izraelio smūgių, tačiau ir toliau atakuoja laivus Persijos įlankoje, taikosi į JAV karius bei karo laivus ir derybose kelia griežtus reikalavimus.
Buvęs Izraelio karinės žvalgybos pareigūnas Danny Citrinowiczas perspėjo, kad klaidinga manyti, jog nauji smūgiai svarbiai infrastruktūrai arba aukštų Irano pareigūnų likvidavimas nuverstų šalies režimą. Jo vertinimu, bombardavimas gali tik sustiprinti Teherano ryžtą plėtoti raketų ir branduolines programas.
Iranas viešais ir neviešais kanalais grasino į naują puolimą atsakyti smūgiais ekonominiams ir civiliniams objektams visame regione. Pranešama, kad šalis tebeturi nuo šimtų iki tūkstančių raketų ir iš sukauptų dalių surinkinėja naujas balistines raketas.
Tarptautinės atominės energijos agentūros, prižiūrinčios branduolinės veiklos kontrolę, vadovas Rafaelis Grossi spalio 27 dieną Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai sakė, kad agentūra nenustatė per atakas apgadintų Irano branduolinių objektų remonto darbų. Tačiau inspektoriai į šiuos objektus neįleidžiami, todėl negalima patikrinti, ar branduolinės medžiagos nebuvo perkeltos kitur.
