Rusijos okupuotuose Oleškuose, Ukrainos pietuose, antradienį, spalio 27-ąją, įsigaliojo vietinės paliaubos: į miestą numatyta pristatyti maisto ir vaistų bei evakuoti išvykti norinčius civilius. Iki susitarimo maždaug 2 tūkst. likusių gyventojų dalijosi paskutinėmis atsargomis, o iš miesto vedantį kelią atakuodavo dronai.
Gyventojai maisto ieškojo „mirties kelyje“
Oleškus Rusijos pajėgos užėmė pačioje plataus masto invazijos pradžioje, 2022 metų vasarį. Ukrainai tų pačių metų antroje pusėje išlaisvinus Chersoną, mažiau nei už 10 kilometrų, kitoje Dniepro upės pusėje, esantis miestas atsidūrė fronto linijoje.
Iki invazijos Oleškuose gyveno apie 24 tūkst. žmonių. Dabar mieste liko mažiau nei dešimtadalis ankstesnių gyventojų. Jungtinių Tautų žmogaus teisių stebėjimo misijos Ukrainoje vadovė Danielle Bell spalio pradžioje skelbė tikslesnį įvertį – apie 1 700 gyventojų, tarp jų 47 vaikai.
Mieste nėra stabilaus elektros, vandens ir šildymo tiekimo. Vietos žmonių teigimu, paskutinė maisto produktų siunta miesto parduotuvę pasiekė dar gegužę.
Norėdami apsirūpinti maistu, gyventojai pėsčiomis arba dviračiais keliaudavo apie 20 kilometrų į Radenską. Minų ir sudegusių automobilių nusėtą maršrutą, kuriame žmonėms grėsdavo dronų atakos, vietiniai praminė „mirties keliu“.
Ukrainos kariuomenė teigė dronais mėginusi numesti maisto Oleškų gyventojams, tačiau naujienų agentūra „Reuters“ negalėjo šių pareiškimų nepriklausomai patvirtinti. Dalis agentūros kalbintų gyventojų sakė tokios pagalbos nemačiusi.
Abi pusės pirmąsias 30 valandų pažeidimų neužfiksavo
Vietinės paliaubos suplanuotos šešioms dienoms – iki sekmadienio, lapkričio 1-osios. Per šį laiką turi būti pristatyta humanitarinė pagalba ir sudarytos sąlygos saugiai išgabenti išvykti norinčius žmones.
Trečiadienį Rusijos ombudsmenė Yana Lantratova ir Ukrainos žmogaus teisių ombudsmenas Dmytro Lubinecas pareiškė, kad per pirmąsias 30 paliaubų valandų pažeidimų neužfiksuota.
Baltieji rūmai teigia, kad pasiekti humanitarinį susitarimą tarpininkaudama padėjo JAV pirmoji ponia Melania Trump. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis jai padėkojo ir patvirtino, kad Ukraina pasirengusi priimti iš Oleškų evakuojamus žmones. M. Trump asmeninio įsitraukimo svarbą viešai pabrėžė ir Y. Lantratova.
Prie pastangų atverti humanitarinį kelią prisidėjo ir popiežius Leonas XIV. Spalį jis kalbėjosi su V. Zelenskiu bei Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir ragino leisti pristatyti pagalbą bei saugiai evakuoti civilius.
Maskva ir Kyjivas dėl katastrofos kaltina vienas kitą
Rusija pripažino, kad Oleškuose kritiškai trūksta maisto ir vaistų, tačiau dėl krizės kaltino Ukrainą. Maskva taip pat tvirtino, kad Rusijos kariuomenė mėgina išspręsti tiekimo problemas.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha visą atsakomybę už humanitarinę katastrofą priskyrė Rusijai, kuri miestą okupavo ir tebekontroliuoja. Rusijos Gynybos ministerija ir Maskvos paskirta Chersono srities administracija į „Reuters“ prašymą pakomentuoti padėtį neatsakė.
Nors paliaubos suteikė gyventojams vilties gauti būtiniausių atsargų arba išvykti, susitarimas galioja tik iki lapkričio 1-osios. Oleškai ir toliau lieka Rusijos kontroliuojamame fronto ruože, priešingame Dniepro krante nuo Ukrainos valdomo Chersono.
