Vilniuje valant Neries dugną narai aptiko maždaug penkių metrų ilgio ir apie toną sveriantį metalinį vamzdį. Sunkiajai technikai radinio vietos negalint pasiekti nuo kranto, jo iškėlimo operacija truko apie dvi valandas.
Vamzdžiui iškelti teko ieškoti nestandartinio sprendimo
Lietuvos hidrobiologų draugijos nario ir nekilnojamojo turto bendrovės „Darnu Group“ konsultanto upių iniciatyvoms Kęstučio Skrupskelio vertinimu, pagal konstrukciją vamzdis galėjo būti naudojamas šilumos tinkluose arba nuotekų sistemoje.
Kaip toks objektas pateko į Nerį, nenustatyta. K. Skrupskelis neatmetė galimybės, kad vamzdį iš kitos vietos galėjo atnešti stipri upės srovė.
Vamzdis gulėjo vietoje, kurios nuo kranto negalėjo pasiekti sunkioji technika, todėl jam pašalinti teko ieškoti kitokio sprendimo. Prie iškėlimo darbų prisidėjo Vilniaus miesto savivaldybė ir miesto tvarkymo bendrovė „Grinda“.
„Grindos“ veiklų valdymo grupės vadovo Mato Miliaus vertinimu, vamzdžiui gali būti apie 40 metų. Jis tikriausiai į upę pateko dar iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 1990 metais.
Iškeltas radinys dabar saugomas „Grindos“ teritorijoje. Vėliau jį numatoma utilizuoti kartu su kitomis juodojo metalo atliekomis.
K. Skrupskelio teigimu, vamzdį palikus upėje, rūdijantis metalas į vandenį išskirtų oksidus. Nukritus vandens lygiui toks didelis objektas taip pat galėtų tapti kliūtimi ir kelti pavojų Nerimi plaukiantiems žmonėms.
Narai iškėlė šimtus kilogramų padangų ir stiklo
Iki spalio 28 dienos narai buvo išvalę apie dviejų kilometrų Neries vagos ruožą nuo Vilniaus Verkių rajone esančio Trinapolio vienuolyno iki Žirmūnų tilto. Per visą 2026 metų etapą planuojama sutvarkyti 7,5–8 kilometrus upės Baltojo tilto kryptimi.
Iš valomos atkarpos šiemet jau iškelta apie 800 kilogramų lengvųjų automobilių, sunkvežimių ir traktorių padangų. Jos perduotos atliekų tvarkymo bendrovei „Ecoservice“ perdirbti.
Narai taip pat surinko daugiau kaip 100 kilogramų stiklo pakuočių. Tarp neįprastesnių radinių buvo apie 30 kompaktinių diskų, ąžuolinė gintaro šlifavimo mašina, vaikiškas triratukas ir rogutės.
Pasak K. Skrupskelio, upės dugne kaupiasi labai skirtingos kilmės atliekos. Dalis jų į vandenį galėjo patekti atsitiktinai, o kitos, tikėtina, buvo išmestos sąmoningai.
Darbus stabdo stipri srovė ir visiškai dingstantis matomumas
Didžiojoje valomo ruožo dalyje Neries dugnas yra gana lygus ir smėlėtas, tačiau kai kur vagos gylis siekia apie 4,5 metro. Narams tenka dirbti stiprioje srovėje ir esant prastam apšvietimui.
Po lietaus vanduo gali tapti toks drumstas, kad matomumas po vandeniu sumažėja iki nulio. Dėl to suplanuotus nėrimus kartais tenka atidėti, kol sąlygos pagerėja.
Per pirmąjį valymo etapą 2025 metais ruože nuo Vilniaus centre esančio Baltojo tilto iki vakarinėje miesto dalyje esančio Lazdynų tilto narai iškėlė daugiau kaip dvi tonas žmogaus veiklos atliekų. Tarp jų buvo 1 218 kilogramų metalo gaminių, 1 020 kilogramų, arba 89 vienetai, padangų, 106 kilogramai stiklo, 80 kilogramų plastiko ir 41 kilogramas kitų atliekų.
Tąkart iš Neries taip pat iškelti trys elektriniai dviračiai, du elektriniai paspirtukai ir keturi mobilieji telefonai.
Ilgalaikis iniciatyvos tikslas – išvalyti visą 24 kilometrų Neries ruožą Vilniaus teritorijoje. Iki 2026 metų spalio „Darnu Group“ sostinės upių priežiūrai buvo skyrusi daugiau kaip 100 tūkst. eurų.
