Ispanijos vyriausybė penktadienį paskelbė ultimatumą Italijai: jeigu ši iki sekmadienio, rugpjūčio 9 dienos, nepanaikins iš Ispanijos atvykstančių keleivių patikrinimų, Madridas imsis atsakomųjų veiksmų. Ispanijos vyriausybė pareiškė, kad Italijos sprendimas tikrinti iš Ispanijos atvykstančius asmenis yra „nepagrįstas, prieštarauja Europos Sąjungos interesams ir diskriminuoja Ispanijos gyventojus".
Madridas grasina „proporcingomis priemonėmis"
„Jei iki sekmadienio, rugpjūčio 9 dienos, Italija jų (kontrolės priemonių) nepanaikins, Ispanija bus priversta imtis proporcingų priemonių savo piliečių interesams ir orumui apsaugoti", – teigiama pareiškime, kurį cituoja naujienų agentūra „Reuters".
Madridas tvirtina, kad Italijos žingsnis remiasi „niekiniais argumentais", neturinčiais jokio faktinio pagrindo, nes neteisėtai į Seutą – Ispanijai priklausantį miestą Šiaurės Afrikos pakrantėje, prie pat Maroko – patekę migrantai apskritai negali patekti į Šengeno erdvę. Šią poziciją patvirtino ir Europos Komisija: Seutai bei kitam Ispanijos eksklavui Melilijai galioja specialios Šengeno taisyklės, neleidžiančios iš jų judėti toliau į zoną. Ispanija pridūrė, kad dauguma į eksklavą patekusių migrantų jau paliko Seutą ir grįžo į Maroką.
Roma ultimatumą atmetė
Italijos atsakymas buvo neigiamas. Premjerės Giorgios Meloni biuras pareiškė, kad „Italija nepriima ultimatumų ar nurodymų iš užsienio dėl nacionalinio saugumo ir sienų kontrolės". Roma nurodė neatšauksianti Šengeno sutarties taikymo sustabdymo trečiųjų šalių piliečiams, atvykstantiems iš Ispanijos, „bent iki rugpjūčio 15 d. ir bet kuriuo atveju tol, kol nebus visiškai atmesta saugumo ir terorizmo rizika Italijai".
Apie laikiną sustabdymą Italijos vidaus reikalų ministerija paskelbė liepos 31-osios vakarą, formaliai jis patvirtintas kitos dienos rytą. Įvedami „tiksliniai ir atrankiniai" ne ES piliečių patikrinimai. Portalo „The Local" duomenimis, priemonė paskelbta vieno mėnesio laikotarpiui ir galioja iki rugsėjo 1 d. Kadangi Italija neturi bendros sausumos sienos su Ispanija, patikros taikomos tik oro ir jūrų keliams, o ES piliečių keliavimo tarp abiejų šalių jos neriboja.
G. Meloni kontrolę pavadino „nepaprastąja priemone", kurios imtasi „siekiant garantuoti nacionalinį saugumą ir užkirsti kelią galimiems padariniams" Italijai. Užsienio reikalų ministras ir vicepremjeras Antonio Tajani teigė, kad Šengeno sustabdymas Ispanijos atžvilgiu yra „būtinas pasirinkimas siekiant apsaugoti mūsų piliečių saugumą ir ginti Europos sienas" ir kad tai „sutartyse numatyta priemonė". Sprendimą kartu su premjere paskelbė ir kitas vicepremjeras Matteo Salvini.
Ginčą sukėlė masinis sienos kirtimas į Seutą
Diplomatinį konfliktą sukėlė liepos 30–31 dienomis vykęs masinis sienos kirtimas iš Maroko į Seutą. Skaičiuojama, kad tuomet perėjo nuo maždaug 60 iki 80 tūkst. žmonių; 15min ir Vokietijos agentūra dpa nurodo, kad sieną vienu metu bandė kirsti apie 72 tūkst. asmenų. Žuvusiųjų skaičius nuolat augo: rugpjūčio 1 d. Ispanijos institucijos skelbė apie 67 žuvusiuosius, rugpjūčio 2 d. – 72, o rugpjūčio 3 d. – jau bent 88; 15min rašo apie maždaug 80 žuvusių migrantų. Dalis jų nuskendo, dalis buvo sutraiškyti bandydami perlipti bangolaužį su sienos tvora. Maroko vidaus reikalų ministerija pateikė gerokai mažesnį skaičių – 11 žuvusiųjų, iš kurių 10 nuskendo, o vienas nukrito nuo uolų.
Iki rugpjūčio 3 d. apie 70 tūkst. žmonių savanoriškai grįžo į Maroką, eksklave liko maždaug 3–5 tūkst. migrantų. ES migracijos komisaras Magnusas Brunneris padėtį Seutoje pavadino „nepriimtina" ir sakė palaikąs glaudų ryšį su Ispanijos institucijomis.
Kai kurie analitikai svarsto, kad Marokas galėjo sąmoningai leisti kirsti sieną kaip diplomatinį atsaką po Ispanijos liepos 20 d. suartėjimo su Alžyru ir dėl nesutarimų dėl Vakarų Sacharos. Rabatas neigia tyčia palengvinęs perėjimą ir kaltina kontrabandininkų tinklus.
Ambasadorius išsikviestas, o išspirti iš Šengeno neįmanoma
Konfliktas persikėlė ir į dvišalę diplomatiją: Ispanijos užsienio reikalų ministras José Manuelis Albaresas išsikvietė Italijos ambasadorių Madride po to, kai A. Tajani dėl Seutos krizės apkaltino premjero Pedro Sánchezo vyriausybės programą, pagal kurią buvo įteisinta daugiau nei milijono nelegalių migrantų padėtis. Italijos ministro komentarus J. M. Albaresas pavadino „nederamais" ir „partine demagogija".
P. Sánchezas atkirto, kad „solidarumas ir empatija yra pasirenkami dalykai, o pagarba Europos sutartims ir faktams – ne", remdamasis Europos sienų agentūros „Frontex" duomenimis, jog 2021–2026 m. Italija užfiksavo daugiau neteisėtų atvykimų nei Ispanija.
Nors kai kurių Italijos politikų kalbose skambėjo raginimai išspirti Ispaniją iš Šengeno erdvės, tokio mechanizmo nėra. Briuselio tyrimų centro CEPS tyrėjas Davide Colombi pabrėžė, kad „negalima išspirti šalies iš Šengeno", o migrantų teisių organizacijos PICUM atstovė Chiara Catelli Italijos žingsnį pavadino „ne kuo kitu, o politiniu teatru".
