Itin sparčiai kintantis karas Ukrainoje parodė, kad kai kuriems NATO ginklams ir taktikoms kyla pavojus pasenti, „Reuters“ sakė penki Ukrainos ir Vakarų gynybos pareigūnai. Ukrainos pajėgos prie naujų grėsmių prisitaiko per kelias savaites, o Aljanso ginkluotės kūrimas ir pirkimas trunka metus ar net dešimtmečius.
Pigūs dronai keičia kariuomenių skaičiavimus
Rusijos plataus masto invazija nusinešė šimtus tūkstančių gyvybių ir pavertė Ukrainą naujų ginklų sistemų bei kovos metodų bandymų poligonu. Vienas svarbiausių pokyčių – masinis palyginti nebrangių dronų naudojimas.
Ukrainos raketų ir dronų gamintojos „Fire Point“ bendrasavininkis ir vyriausiasis konstruktorius Denysas Shtilermanas teigė, kad maždaug 5 tūkst. JAV dolerių kainuojantis dronas gali sunaikinti tanką, nors Europos šalys ir toliau daug investuoja į tankų pajėgumus. Kariniai analitikai vis dar numato tankams svarbų vaidmenį būsimuose konfliktuose, tačiau bepiločiai orlaiviai dideles karių grupes ir transporto priemonių kolonas pavertė lengviau aptinkamais bei pažeidžiamais taikiniais.
Ukrainos nacionalinės gvardijos vadas Oleksandras Pivnenka sakė, kad užsienio kariai gerai išmokyti šturmuoti pozicijas, tačiau ne visada tinkamai įvertina virš jų veikiančių dronų keliamą pavojų.
Šį neatitikimą parodė ir 2026 metų birželį netoli Paldiskio miesto Estijoje surengtos NATO pratybos. Per jas JAV ir Europos kariai lauko ligoninėse gydė dešimtis tariamai sužeistų karių. Pratybos vyko Estijai stiprinant maždaug 338 kilometrų ilgio sieną su Rusija.
Vis dėlto scenarijus buvo grindžiamas prielaida, kad NATO kontroliuos oro erdvę virš ligoninių. Pigių, sunkiai aptinkamų ir didelius atstumus galinčių įveikti dronų laikais tokios kontrolės nebegalima laikyti savaime suprantama.
Ukraina jau pati moko NATO karius
Ukrainos pareigūnai pabrėžia, kad jų šalis jau ne vien gauna NATO pagalbą ir mokymus. Kyjivas vis dažniau perduoda Aljansui per karą sukauptą dronų, radioelektroninės kovos, žvalgybos ir taktinių sprendimų patirtį.
2026 metų rugsėjo 17 dieną NATO ir Ukrainos jungtinis analizės, mokymo ir švietimo centras pranešė apie tris savaites Lenkijos mieste Liubline vykusius seminarus. Juose Ukrainos kariai savo patirtimi dalijosi su Lenkijos ir Vokietijos karininkais.
Tačiau Ukrainos pareigūnai teigia, kad NATO biurokratijai sunku šias pamokas perimti pakankamai greitai. NATO psichologinių operacijų mokymuose Rumunijoje dalyvavęs Ukrainos karininkas „Reuters“ sakė, jog dalis Aljanso mokomosios medžiagos tebėra paremta Antrojo pasaulinio karo pavyzdžiais.
NATO į agentūros klausimus dėl pareigūnų kritikos Aljanso mokymams ir biurokratijai neatsakė.
Ukrainos gynybos ministerija savo ruožtu pareiškė, kad Ukrainos ir NATO kariai gali mokytis vieni iš kitų. Ministerija šalies patirtį naudojant dronus ir radioelektroninės kovos sistemas pavadino neturinčia analogų pasaulyje, taip pat teigiamai įvertino Europos pagalbą atremiant Rusijos raketų ir dronų atakas.
NATO 2026 metų liepą paskelbė per penkerius metus investuosianti daugiau kaip 40 mlrd. JAV dolerių į kovos su dronais pajėgumus. Iki 2027 metų pabaigos Aljansas siekia penkis kartus padidinti parengiamų dronų operatorių skaičių.
„Patriot“ stygius skatina Europą kurti alternatyvas
Rusijos raketų smūgiai Ukrainai atskleidė dar vieną sunkiai pašalinamą pažeidžiamumą – Europos priklausomybę nuo JAV gaminamų oro ir priešraketinės gynybos sistemų.
Ukrainai kritiškai trūksta sistemoms „Patriot“ skirtų raketų-perėmėjų, kuriomis naikinamos artėjančios raketos ir kitos grėsmės. Pačios „Patriot“ sistemos pirmą kartą buvo panaudotos 1991 metų Persijos įlankos kare.
2026 metų rugpjūtį naujienų agentūros AP kalbinti JAV ir NATO pareigūnai amerikietiškų „Patriot“ raketų atsargas Europoje vadino kritiškai mažomis. Tačiau NATO karinis atstovas Martinas O’Donnellas ir Pentagono atstovas Seanas Parnellas viešai neigė, kad amunicijos trūkumas yra toks didelis.
Europa baiminasi, kad priklausomybė nuo amerikietiškų sistemų gali tapti strateginiu pažeidžiamumu, todėl kuria savo alternatyvas. Ukraina laukia Prancūzijos ir Italijos kuriamos SAMP/T-NG sistemos, skirtos balistinėms raketoms perimti. Prancūzija pažadėjo paspartinti jos perdavimą, o Europos diplomatai tikėjosi, kad sistema Ukrainą pasieks iki 2027 metų pavasario.
Vis dėlto SAMP/T-NG dar nebuvo išbandyta realiame mūšyje, o ankstesnių SAMP/T sistemų veikimo nuotolis yra mažesnis nei „Patriot“.
2026 metų liepą Ukraina ir devynios Europos sąjungininkės taip pat pradėjo oro gynybos projektą „Freyja“. Maždaug dvylikos bendrovių konsorciumas, kurio pagrindinė privataus sektoriaus partnerė yra „Fire Point“, siekia sukurti europinę priešbalistinę sistemą, kuri būtų gaminama pigiau ir greičiau už „Patriot“.
Karas ir JAV prezidento Donaldo Trumpo spaudimas Europos sąjungininkėms paskatino daugelį NATO valstybių smarkiai didinti gynybos išlaidas. Tuo pat metu Pentagonas peržiūri JAV karinį buvimą Europoje. Tačiau Ukrainos patirtis rodo, kad didesnis finansavimas savaime neišsprendžia svarbiausios problemos – kaip ilgus planavimo ir pirkimo procesus pritaikyti prie mūšio lauko, kuriame technologijos ir taktika pasikeičia per kelias savaites.
