Šią savaitę Lietuvoje vieši Japonijos žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės viceministras Katsuhiro Saka. Jo vadovaujama delegacija susitiko su Lietuvos žemės ūkio ministerijos vadovybe ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovais, taip pat planuoja aplankyti šalies įmones.
Susitikime Žemės ūkio ministerijoje su žemės ūkio ministru Kęstučiu Mažeika ir viceministru Rolandu Taraškevičiumi buvo aptartos dvišalės prekybos skatinimo galimybės, leidimai eksportuoti termiškai apdorotą paukštieną ir kiaušinių produktus, regionalizacijos principo taikymas, bendradarbiavimas maisto technologijų srityje ir Japonijos investicijų potencialas Lietuvoje.
„Japonija yra viena svarbiausių mūsų bendraminčių Indijos ir Ramiojo vandenyno regione. Šią partnerystę ir toliau plėtosime“, – teigė ministras K. Mažeika. Japonija laikoma svarbia Lietuvos prekybos partnere Azijoje, o lietuviškos paukštienos ir kiaušinių produktų paklausa Japonijos rinkoje nuolat auga.
Didelis dėmesys skirtas Lietuvos eksportuotojų sąlygų gerinimui Japonijos rinkoje. Kadangi termiškai apdorotos paukštienos ir kiaulienos eksporto leidimų išdavimo procesas jau prasidėjo, sutarta, kad Japonijos žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės ministerijos (MAFF) ekspertai atliks auditą Lietuvoje 2027 m. balandžio pabaigoje.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorės pavaduotojas Paulius Bušauskas pristatė Japonijos delegacijai naujausią informaciją apie gyvūnų užkrečiamųjų ligų situaciją Lietuvoje ir taikomas kontrolės bei prevencijos priemones. Taip pat buvo svarstomas regionalizacijos principo taikymas paukščių gripo atvejais. Lietuva siekia, kad veterinarijos sertifikate būtų įtvirtintas ES galiojantis regionalizacijos principas, leidžiantis taikyti trumpesnį – 28 dienų – eksporto sustabdymo laikotarpį po paukščių gripo protrūkių. Dabartinis 90 dienų terminas gali užsitęsti iki pusės metų, o apribojimai taikomi visos apskrities mastu. Pristatant Lietuvos ligos valdymo priemones, buvo prašyta skubiai atšaukti dėl paukščių gripo taikomus apribojimus Vilniaus ir Kauno regionams. MAFF atstovai patikino, kad gauta informacija yra vertinama, o veterinarijos sertifikatas bus keičiamas kitais metais.
Lietuva taip pat kėlė šviežių ir termiškai apdorotų kiaušinių produktų (kiaušinių miltelių ir kt.) veterinarinių sertifikatų atskyrimo klausimą. „Lietuva siekia ne išimčių, o mokslu grįstų ir riziką atitinkančių sprendimų, kurie užtikrintų Japonijos biologinį saugumą ir kartu – stabilų mūsų produkcijos tiekimą“, – sakė ministras.
Aptartos ir maisto technologijų sritys, Japonijoje laikomos strateginiu prioritetu. Lietuva pristatė savo potencialą alternatyvių baltymų, funkcinio maisto, žiedinės ekonomikos, dirbtinio intelekto ir giluminio žemės ūkio žaliavų perdirbimo srityse. Dėl stiprios mokslinių tyrimų ekosistemos, ES finansavimo galimybių ir nuspėjamos investicinės aplinkos, Japonijos verslininkai kviečiami investuoti į augalinių baltymų gamybą. Viceministras R. Taraškevičius teigė: „Norime ne tik eksportuoti žaliavas, bet ir Lietuvoje kurti didesnės pridėtinės vertės produktus. Matome galimybių bendradarbiauti su Japonijos verslu tiek investicijų, tiek technologijų ir mokslinių tyrimų srityse.“
Kaip bendradarbiavimo pavyzdžiai paminėtos Lietuvos įmonėse naudojama japoniška kiaušinių membranų atskyrimo technologija ir „Vičiūnų“ įmonių grupės kartu su „Ajinomoto“ vykdomi moksliniai tyrimai. Nuo liepos 30 d. Japonijai tapus „Horizon Europe“ asocijuotąja nare, atsiveria daugiau galimybių bendriems Lietuvos ir Japonijos mokslo bei verslo organizacijų projektams.
Vizito metu Japonijos delegacija taip pat lankysis UAB „Leafood“, UAB „Jovaigė“, AB „Žemaitijos pienas“, kur susipažins su Lietuvos maisto pramone, gamybos pajėgumais ir maisto technologijų inovacijomis.
