Restorane nuskenuotas QR kodas gali atverti ne valgiaraštį, o sukčių svetainę. Tam pakanka ant tikrojo QR kodo užklijuoti suklastotą lipduką. Tokios apgaulės skirtos išvilioti banko ar mokėjimo kortelių duomenis. Suklastotus QR kodus sukčiai gali pasitelkti ir kitose viešose vietose – automobilių stovėjimo aikštelėse ar renginiuose. Kaip atpažinti suklastotą QR kodą ir ką patikrinti prieš atidarant interneto nuorodas, rašoma „Bitė Lietuva“ pranešime žiniasklaidai.
„Pinigams išvilioti pasitelkiami ne tik QR kodai, bet ir platinamos žinutės ar laiškai su netikromis nuorodomis. Jose dažnai prisidengiama valstybės institucijomis, bankais, gerai žinomų organizacijų vardais. Dėl to visas nuorodas, ypač kai prašoma suvesti asmens duomenis, būtina vertinti kritiškai ir jokiu būdu neskubėti atlikti operacijų, kol neįsitikinta, kad svetainė saugi“, – įspėja „Bitės Profas“ Martynas Vrubliauskas.
Kasdien blokuoja šimtus žinučių
Siekdama apsaugoti klientus nuo sukčių, „Bitė“ šiemet įdiegė automatinę SMS apsaugos sistemą. Ji tikrina žinutėse esančias nuorodas ir blokuoja tas, kurios veda į žinomas kenkėjiškas svetaines.
Per tris paskutinius mėnesius bendrovė kasdien vidutiniškai blokavo apie 420 SMS žinučių su kenkėjiškomis nuorodomis. Vien per rugsėjį tokių žinučių užblokuota virš 15,3 tūkst. Šį mėnesį iki 12 d. užblokuota virš 1,6 tūkst. žinučių su suklastotomis nuorodomis.
„Nors spalį tokių žinučių gerokai mažiau, tačiau laikotarpis per trumpas, kad galėtume iš šių skaičių daryti apibendrinančias išvadas. Iš kitos pusės, matome, kad mobiliojo ryšio operatorių taikomos apsaugos priemonės ir žmonių didėjantis sąmoningumas duoda teigiamų rezultatų. Tad gali būti ir taip, kad sukčiai vietoje kenkėjiškų pranešimų ieško kitų būdų, kaip žmones pasiekti“, – aiškina „Bitė Lietuva“ atstovė Indrė Bobraitienė.
Įtarimą keliantys QR kodo požymiai
Vien pažvelgus į QR kodą, gana sunku nustatyti, ar jis tikras, ar ant originalo užklijuota klastotė, sako M. Vrubliauskas. Atidžiai apžiūrėjus galima pastebėti įtarimą keliančių požymių – kad po QR kodu yra kitas lipdukas, skiriasi abiejų lipdukų popierius, spalva, viršutinio kodo spausdinimo kokybė prastesnė. Pastebėjus šiuos požymius QR kodu geriau nesinaudoti.
„Sukčiai gali pagaminti ir labai įtikinamą klastotę, todėl, jei norite sumokėti už automobilio stovėjimą, saugiau telefone atsidaryti oficialią parkavimo programėlę. Restorane, kilus abejonių, verta paklausti darbuotojo, ar QR kodas tikrai priklauso restoranui“, – pataria „Bitės Profas“.
Įvertinti, ar QR kodas nenukreipia į įtartiną svetainę, galima ir telefonu, tam dažniausiai nereikia jokių papildomų programėlių. Daugelyje šiuolaikinių „Android“ ir „iPhone“ telefonų pakanka įjungti kamerą ir nukreipti ją į kodą. Ekrane pasirodys užkoduotas interneto adresas arba jo dalis. Jei matote ne visą adresą, „Samsung“ telefone jį galima išskleisti paspaudus šalia esančią rodyklę. „iPhone“ tai galima padaryti apatiniame dešiniajame kampe paspaudus pasirodžiusį QR kodo simbolį.
Atidžiai perskaitykite pasirodžiusį svetainės adresą. Didžiausią dėmesį reikėtų atkreipti į domeną, ar jis sutampa su oficialiu įmonės ar paslaugos adresu. Sukčiai dažnai sukuria adresus, kurie nuo tikrųjų skiriasi vos viena raide (vietoje internetobankas.lt sukčiai naudoja internetobankas.it). Jei svetainės adresas prasideda „https“ ir naršyklėje rodomas saugaus ryšio simbolis, tai taip pat negarantuoja, kad puslapis priklauso tikrai įmonei.
Suvedžiau duomenis – ką padaryti?
Jeigu nuskenavę QR kodą visgi svetainę atidarėte ir ji atrodo įtartinai – skubiai ją uždarykite. Jei žmogus nieko svetainėje nespaudė, neįvedė asmeninių duomenų, neatsisiuntė programėlių ir nesuteikė papildomų leidimų, paprastai to pakanka, tikina „Bitės Profas“.
„Jei suvedėte banko kortelės duomenis arba patvirtinote įtartiną mokėjimą, nedelsdami susisiekite su banku oficialiu telefono numeriu. Bankas gali užblokuoti kortelę, apriboti prieigą prie sąskaitos, kai kuriais atvejais – padėti susigrąžinti pinigus. Jei suvedėte paskyros prisijungimo duomenis, kuo greičiau pakeiskite slaptažodį oficialioje svetainėje ar programėlėje. Jei tą patį slaptažodį naudojate ir kitur, pakeiskite jį visose šiose paskyrose“, – pataria M. Vrubliauskas.
Jei sukčių puslapyje žmogus patvirtino veiksmą per „Smart-ID“, mobilųjį parašą ar banko programėlę, apie tai banką būtina informuoti net ir tada, kai sąskaitoje dar nematyti neįprastų operacijų. Taip pat reikėtų išsaugoti turimus įrodymus ir apie sukčiavimą pranešti policijai.
Papildomai nuo pavojingų interneto svetainių gali apsaugoti „Bitės“ paslauga „Interneto apsauga+“. Ji veikia mobiliojo ryšio tinklo lygmeniu ir gali automatiškai užblokuoti žinomas sukčių svetaines, taip pat ir tas, į kurias nukreipiama nuskenavus QR kodą.
„Bitės“ klientams, pasirinkusiems planus „SAUGIAU+“, taip pat suteikiamas draudimas nuo elektroninių apgavysčių, kuris gali padėti atlyginti sukčių padarytą finansinę žalą.
