Pietų Korėja penktadienį, spalio 23 dieną, oficialiai pasiūlė Šiaurės Korėjai surengti karinių institucijų derybas, per kurias šalys patvirtintų tikslią jas skiriančios Karinės demarkacinės linijos vietą, tartųsi dėl ryšio atkūrimo ir atsitiktinių susidūrimų pasienyje prevencijos.
Seulas siūlo tikslinti liniją ir atkurti karinį ryšį
Pasiūlymą paskelbęs Pietų Korėjos gynybos viceministras politikai Kim Hong-cheolas nurodė, kad derybomis būtų siekiama abipusiu susitarimu nustatyti tikslią sausumos Karinės demarkacinės linijos (MDL) vietą. Ši linija eina per Korėjos pusiasalio Demilitarizuotąją zoną (DMZ), skiriančią Pietų ir Šiaurės Korėjas.
Pietų Korėjos sostinė Seulas taip pat nori atkurti nutrūkusias karinio ryšio linijas ir susitarti dėl priemonių, kurios padėtų išvengti netyčinių susidūrimų pasienyje.
Seulas neatmeta galimybės rengti trišales derybas, kuriose kartu su abiejų Korėjų atstovais dalyvautų Jungtinių Tautų vadovybė – 1953 metų Korėjos karo paliaubų susitarimo laikymąsi prižiūrinti institucija.
Konkrečią susitikimo datą ir vietą Pietų Korėja pasiūlė suderinti per Panmundžomą – DMZ esančią derybų vietą. Seulas pareiškė laukiantis teigiamo Šiaurės Korėjos sostinės Pchenjano atsakymo.
Pietų Korėja analogiškas karines derybas dėl skirtingai suvokiamos demarkacinės linijos vietos siūlė ir 2025 metų lapkritį, tačiau Šiaurės Korėja į tą pasiūlymą neatsiliepė.
Naują pasiūlymą paskatino trijų karių sužeidimas
Tiesioginis naujojo pasiūlymo pretekstas buvo rugsėjo 21 dieną vakarinėje DMZ dalyje įvykę du minų sprogimai. Jie nugriaudėjo Pietų Korėjos kariams vykdant paiešką ir rengiant patruliavimo maršrutą.
Per sprogimus buvo sužeisti trys Pietų Korėjos kariai. Dviem iš jų sunkiai sužalotos čiurnos, o trečiasis patyrė lengvesnių sužalojimų.
Pietų Korėjos kariuomenės ir JT vadovybės tyrimas nustatė, kad sprogimų vietos ir dar vienos aptiktos minos vieta buvo maždaug 10 metrų į pietus nuo Seulo pripažįstamos MDL.
Tyrėjų išvadose teigiama, kad sprogo dervos korpusą turinčios Šiaurės Korėjos priešpėstinės minos. Jos esą buvo sąmoningai užkastos 3–10 centimetrų gylyje, o ne atplukdytos potvynio.
JT vadovybė įvertino, kad minos galėjo būti padėtos maždaug prieš 12 mėnesių. Jų fragmentai atitiko anksčiau Imdžino upėje rastų Šiaurės Korėjos plastikinių priešpėstinių minų konstrukciją.
Spalio 5 dieną Pietų Korėjos kariuomenė sunaikino į pietus nuo demarkacinės linijos aptiktą minų lauką. Seulas pareikalavo, kad Pchenjanas atsiprašytų sužeistų karių ir pašalintų likusias minas.
JT vadovybė pareiškė, kad minų padėjimas pažeidė 1953 metų paliaubų susitarimą, pagal kurį DMZ draudžiami priešiški veiksmai ir nesankcionuotas demarkacinės linijos kirtimas.
Pchenjanas neigia kaltinimus ir grasina atsaku
Pchenjano vardu kalbėjusi Kim Yo Jong Pietų Korėjos tyrimo išvadas pavadino sąmokslu ir falsifikacija. Ji tvirtino, kad Šiaurės Korėjos kariai sienos nekirto, ir pagrasino atsakomaisiais veiksmais, jeigu Pietų Korėja į juos šaudytų.
Seulo kariuomenės duomenimis, 2026 metais Šiaurės Korėjos kariai MDL kirto daugiau kaip 50 kartų. Pietų Korėja teigia 2025 metais užfiksavusi 17 tokių atvejų, o 2024 metais – devynis.
Pasak Seulo, dalis kirtimų įvyko Šiaurės Korėjos kariams prie MDL tiesiant taktinius kelius, statant tvoras ir dedant minas. Pchenjanas šiuos kaltinimus atmeta ir vadina juos melaginga dingstimi.
Įtampą dar padidino spalio 21–22 dienomis paskelbti Kim Yo Jong pareiškimai, kad Šiaurės Korėja rengiasi atnaujinti propagandinių garsiakalbių veikimą visame pasienyje ir parengti naujas atsakomąsias priemones. Pietų Korėja pažadėjo į tokius veiksmus reaguoti proporcingai.
