JAV prezidentas Donaldas Trumpas vis agresyviau spaudžia Ukrainą ir vėl imasi Maskvai palankių sprendimų, užuot didinęs spaudimą Rusijai. „15min“ šį posūkį sieja su prezidento siekiu prieš lapkričio 3 dieną vyksiančius JAV Kongreso vidurio kadencijos rinkimus nukreipti rinkėjų dėmesį nuo brangiai kainuojančio karo su Iranu.
Karas su Iranu amerikiečiams kainavo 265 mlrd. dolerių
Pradėdamas karą su Iranu kartu su Izraeliu D. Trumpas tikėjosi greitos pergalės, tačiau, „15min“ teigimu, šis lūkestis nepasiteisino. Karas tęsiasi jau aštuonis mėnesius, o jo ekonominį poveikį jaučia JAV gyventojai.
„Moody’s Analytics“ vyriausiasis ekonomistas Markas Zandi apskaičiavo, kad konfliktas JAV vartotojams jau kainavo apie 265 mlrd. dolerių – maždaug po 2 tūkst. dolerių vienam vidutiniam namų ūkiui.
Apie 1,1 tūkst. dolerių šios sumos sudarė pabrangusi energija, 540 dolerių – išaugusios skolinimosi išlaidos, dar 360 dolerių – tiesioginės karinės išlaidos. Esant dabartinėms degalų kainoms, vienam namų ūkiui tenkanti suma kas savaitę padidėja dar maždaug 50 dolerių.
Liepos 20–rugpjūčio 9 dienomis „Pew Research Center“ atliktoje apklausoje 70 proc. suaugusių JAV gyventojų nurodė per ankstesnius metus sumažinę nebūtinas išlaidas, pavyzdžiui, rečiau valgę ne namuose, atsisakę dalies srautinio transliavimo paslaugų ar pramogų.
Rugsėjo 24–28 dienomis atlikta AP–NORC apklausa taip pat parodė didelį nepasitenkinimą: 71 proc. amerikiečių nepritarė D. Trumpo veiksmams Irano klausimu, 69 proc. manė, kad šio karo nebuvo verta kariauti, o 65 proc. neįprastai aukštas kainas siejo su prezidento politika.
Per lapkričio 3-iosios rinkimus respublikonai mėgins išsaugoti abiejų JAV Kongreso rūmų kontrolę. „15min“ vertinimu, ekonominiai karo padariniai skatina D. Trumpą keisti politinį akcentą ir griežtinti retoriką Ukrainos atžvilgiu.
Rusiškas dyzelinas turėtų mažinti kainas JAV
D. Trumpas dyzelino kainų šuolį aiškino Ukrainos smūgiais Rusijos naftos perdirbimo gamykloms. Tačiau naujienų agentūra AP pažymi, kad pasaulines energijos kainas smarkiai padidino JAV vadovaujamas karas su Iranu.
Prezidento paskelbtame susitarime numatyta, kad Rusija turėtų nedelsdama pristatyti Jungtinėms Valstijoms daugiau kaip 300 tūkst. tonų dyzelino. Dar 500 tūkst. tonų būtų tiekiama lapkritį, o vėliau – dar 1 mln. tonų.
Baltųjų rūmų atstovė Anna Kelly teigė, kad rusiško dyzelino pirkimas padės sumažinti kainas JAV ūkininkams, vežėjams ir šeimoms. Pasak jos, D. Trumpas kartu ragina abi kariaujančias valstybes nebeatakuoti naftos perdirbimo gamyklų.
AP vertinimu, palyginti nedidelė Rusijos dyzelino eksporto apimtis veikiausiai reikšmingai nepakeis pasaulinių kainų. Vis dėlto už parduotą kurą gautos pajamos papildys Maskvos karo biudžetą, o pats susitarimas silpnins bendrą Ukrainos ir Europos spaudimą Rusijai.
Maskva nepatvirtino D. Trumpo paskelbtų paliaubų
Spalio 11 dieną D. Trumpas paskelbė, kad Rusija ir Ukraina neva susitarė dėl iš karto įsigaliojusių „energetinių paliaubų“, tačiau jų sąlygų nepateikė. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šį pareiškimą pasveikino, bet kartu pranešė, kad Rusijos atakos prieš Ukrainos energetikos objektus tęsiasi.
Rusija viešai nepatvirtino sutikusi su tokiomis paliaubomis. Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas iš pradžių sakė, kad kontaktai tebevyksta, o vėliau Kremlius pareiškė, jog paliaubų sąlygos apskritai nebuvo nustatytos.
Spalio 15 dieną Ukraina nutraukė trumpą susilaikymą nuo smūgių energetikos objektams, pareiškusi, kad Maskva susitarimo nesilaiko. Tą pačią dieną V. Zelenskis sakė besijaučiantis JAV prezidento išduotas, o D. Trumpas Ukrainos vadovą pavadino Jungtinėms Valstijoms netinkamu derybų partneriu.
D. Trumpas taip pat pasiūlė Ukrainai pakeisti V. Zelenskį kitu vadovu ir tvirtino, kad susitarti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu yra lengviau nei su Ukrainos prezidentu.
Spalio 16 dieną Rusija smogė devyniems Ukrainos regionams. Be elektros liko šimtai tūkstančių namų ūkių, buvo sužeista mažiausiai 15 žmonių. Tą pačią dieną Rusijos kariuomenės vadovybė V. Putinui pranešė skyrusi pajėgas tolesnei Ukrainos energetikos sistemos atakų kampanijai.
Dar vienas posūkis įvyko spalio 16-ąją, kai D. Trumpas vykdomuoju įsaku sustabdė plataus sankcijų Rusijai paketo taikymą, nors pats atitinkamą įstatymą buvo pasirašęs rugsėjo 18 dieną. Kongresui prezidentas nurodė, kad padarytos išimtys atitinka JAV nacionalinius interesus.
Sustabdytos priemonės buvo nukreiptos prieš Rusijos pareigūnus, bankus ir energetikos produktus gabenantį vadinamąjį šešėlinį laivyną. Jos taip pat numatė iki 100 proc. tarifus didžiausiems rusiškos naftos ir dujų importuotojams.
Demokratų senatorius Richardas Blumenthalis sankcijų sustabdymą pavadino nusigręžimu nuo amerikiečių, Kongreso ir Europos sąjungininkų. Baltieji rūmai viešai nepaaiškino, kaip šis sprendimas sustiprintų JAV nacionalinį saugumą.
