Jungtinės Valstijos į Artimuosius Rytus siunčia lėktuvnešio „USS Theodore Roosevelt“ smogiamąją grupę ir „USS Makin Island“ amfibinę parengties grupę, plukdančias daugiau kaip 7 tūkst. jūreivių ir 2 tūkst. jūrų pėstininkų. Pajėgos telkiamos JAV prezidentui Donaldui Trumpui svarstant galimybę sustiprinti bombardavimo kampaniją prieš Iraną po lapkričio 3 dieną vyksiančių JAV vidurio kadencijos rinkimų.
Regione gali susitelkti trys JAV lėktuvnešiai
„USS Theodore Roosevelt“ smogiamajai grupei priklauso kreiseris „USS Chosin“. Kartu siunčiamą „USS Makin Island“ amfibinę parengties grupę papildo desantiniai laivai „USS John P. Murtha“ ir „USS Anchorage“.
Anonimiškai kalbėjęs JAV pareigūnas teigė, kad trys amerikiečių lėktuvnešiai Artimuosiuose Rytuose gali veikti jau spalio pabaigoje. „The Washington Post“ šaltiniai tokį galimą pajėgų sutelkimą sieja su lapkričiu ir teigia, kad juo siekiama suteikti daugiau pasirinkimų prezidentui bei JAV pajėgų vadams.
Šiuo metu regione veikia lėktuvnešiai „USS George H.W. Bush“ ir „USS George Washington“, taip pat „USS Boxer“ amfibinė parengties grupė. Jei iki „USS Theodore Roosevelt“ atvykimo nė vienas iš dabartinių lėktuvnešių nebus atitrauktas, JAV karinio laivyno pajėgos Artimuosiuose Rytuose išaugs iki daugiau kaip 20 tūkst. jūreivių bei jūrų pėstininkų ir šimtų orlaivių.
„The Washington Post“ skaičiavimu, vien trijose lėktuvnešių smogiamosiose grupėse būtų beveik 20 tūkst. karių, iki 150 naikintuvų ir daug raketomis ginkluotų eskadrinių minininkų.
Trijų lėktuvnešių sutelkimas gali būti laikinas
Paprastai Ramiajame vandenyne dislokuojamas „USS George Washington“ buvo pasiųstas į Artimuosius Rytus pakeisti „USS Abraham Lincoln“. Pastarojo lėktuvnešio įgula per užsitęsusią dislokaciją daugiau kaip 260 dienų iš eilės neišsilaipino į krantą.
Atvykus „USS Theodore Roosevelt“, lėktuvnešis „USS George Washington“ gali būti grąžintas į vandenis prie Japonijos. Tokiu atveju trijų JAV lėktuvnešių buvimas Artimuosiuose Rytuose būtų tik laikinas sutapimas, o ne ilgalaikis pajėgų padidinimas.
2026 metų balandį JAV šiame regione jau buvo sutelkusios tris lėktuvnešių smogiamąsias grupes. Tai buvo pirmas toks atvejis nuo 2003 metų.
D. Trumpas atmetė Irano paliaubų pasiūlymą
Rugsėjo 28 dieną Baltuosiuose rūmuose duodamas interviu žurnalui „Time“ D. Trumpas pripažino, kad po lapkričio 3-iosios rinkimų bombardavimo kampanija prieš Iraną gali būti sustiprinta. Interviu stenograma paskelbta spalio 1 dieną.
Paklaustas apie konkretesnę strategiją, prezidentas atsisakė ją atskleisti. Pasak jo, žurnalistai iš esmės klausė, kur JAV ketina bombarduoti.
D. Trumpas taip pat patvirtino atmetęs naujausią Irano paliaubų pasiūlymą, nes dabar neketina priimti sąlygų, kurių nebūtų patvirtinęs ir prieš metus. Kaip vieną Teherano siūlymo elementų jis paminėjo Hormūzo sąsiaurio – svarbaus energijos išteklių transportavimo kelio tarp Irano ir Arabijos pusiasalio – „atvėrimą“, tačiau visą pasiūlymą pavadino nepakankamai geru.
Paklaustas, kodėl karas užsitęsė ilgiau nei jo anksčiau minėtos keturios–šešios savaitės, D. Trumpas sakė galėjęs sustoti, bet nusprendęs „eiti toliau“.
Prezidentas iš pradžių pripažino, kad vis mažiau populiarus karas gali pakenkti Respublikonų partijai rinkimuose, tačiau vėliau tvirtino, jog turėtų jai padėti, nes Iranas neturės branduolinio ginklo. Jis taip pat pareiškė, esą „100 proc. žmonių“ JAV ir visame pasaulyje prieštarauja tam, kad Iranas turėtų branduolinio smūgio pajėgumų.
