Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys spalio 2 dieną Helsinkyje, Suomijos sostinėje, susitiko su JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoju ginklų kontrolės ir tarptautinio saugumo klausimams Thomasu DiNanno. Pareigūnai aptarė transatlantinį saugumą, Lietuvos gynybos stiprinimą, paramą Ukrainai, strateginį stabilumą ir ginklų kontrolę.
JAV Lietuvoje dislokuos du batalionus
K. Budrys padėkojo JAV už indėlį į NATO rytinio flango atgrasymą ir pavadino Ameriką strategine bei patikima Lietuvos sąjungininke. Pasak ministro, JAV įsipareigojimą Lietuvos gynybai rodo amerikiečių karių buvimas Lietuvoje ir regione.
Ministras palankiai įvertino JAV sprendimą Lietuvoje dislokuoti du batalionus. Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas anksčiau skelbė, kad sunkusis ir inžinerinis batalionai, kuriuose iš viso tarnaus apie 1 tūkst. karių, turėtų atvykti spalio pabaigoje.
Numatyta, kad ši rotacija truks devynis mėnesius, tačiau R. Kaunas yra perspėjęs, jog dar neaišku, ar ją pakeis kita. Sprendimo dėl to tikimasi gruodį.
K. Budrys taip pat pabrėžė JAV Baltijos saugumo iniciatyvos svarbą. Pagal ją finansuojami Lietuvos kariuomenei stiprinti ir modernizuoti reikalingi pajėgumai.
Ministras teigė, kad Lietuva vykdo prisiimtus NATO įsipareigojimus ir 2026 metais pirmauja Aljanse pagal gynybai skiriamą bendrojo vidaus produkto dalį. NATO duomenimis, Lietuva gynybai numatė rekordinius 5,38 proc. BVP. NATO generalinis sekretorius Markas Rutte šalį yra pavadinęs pavyzdžiu kitoms sąjungininkėms.
Budrys ragino didinti spaudimą Rusijai
Kalbėdamas apie pastangas pasiekti teisingą ir ilgalaikę taiką Ukrainoje, K. Budrys pareiškė, kad Rusijos pažadų nepakanka. Jo teigimu, būtina išlaikyti ir griežtinti sankcijas Rusijai, stiprinti Ukrainos oro gynybą bei nenutrūkstamai teikti karinę, finansinę ir energetinę paramą.
Ministras padėkojo JAV už vadovavimą PURL – prioritetinių Ukrainos poreikių sąrašo – iniciatyvai. Pagal ją NATO koordinuoja sąjungininkių ir partnerių finansuojamus kritinės JAV gynybos įrangos bei amunicijos pirkimus Ukrainai. Lietuva 2026 metais prie iniciatyvos prisidėjo 55 mln. eurų, o iki birželio visos šalys buvo įsipareigojusios finansuoti daugiau kaip 6 mlrd. JAV dolerių vertės įrangos.
K. Budrio teigimu, NATO vaidmuo planuojant ilgalaikes saugumo garantijas Ukrainai ir JAV dalyvavimas suteikiant kritinius pajėgumus išlieka nepakeičiami.
Šalys vertino ginklų kontrolę po „New START“
Susitikime taip pat aptartos strateginės ginkluotės kontrolės perspektyvos po JAV ir Rusijos branduolinių ginklų ribojimo sutarties „New START“ galiojimo pabaigos. Sutartis nustojo galioti 2026 metų vasario 5 dieną, o JAV paskelbė ketinančios kurti naują dabartines strategines grėsmes atitinkančią sistemą.
K. Budrys taip pat pakartojo Lietuvos įsipareigojimą prisidėti prie JAV vadovaujamos Tarptautinės jūrų saugumo misijos Hormūzo sąsiaurio regione, jungiančiame Persijos įlanką su Arabijos jūra.
