Visų prie tinklo prijungtų baterijų Lietuvoje bendra galia viršijo 1 GW ribą, o jų talpa siekia 2 GWh. Šie duomenys buvo paskelbti penktadienį atidarant naują baterijų parką Anykščiuose.
Šių pajėgumų mastą iliustruoja tai, kad 1 GW galios ir 2 GWh talpos baterijos, remiantis vidutiniu elektros suvartojimu, galėtų aprūpinti Uteną apie 6 dienas, Alytų ir Marijampolę apie 5 dienas, o Kauną maždaug 18 valandų. Saulės ir vėjo elektrinės gamina elektrą priklausomai nuo oro sąlygų, o baterijos kaupia energijos perteklių, leidžiantį ją panaudoti didžiausio poreikio metu.
Pasiekus 1 GW galios ribą, Lietuvos elektros sistema tampa dar stabilesnė, o žalioji energija išnaudojama efektyviau. Tai prisideda prie ministerijos tikslo gerinti elektros prekybos balansą ir išlaikyti pigią energiją šalyje.
„Lietuva perkopė 1 GW energijos kaupimo pajėgumų ribą. Dar visai neseniai pradėjome praktiškai nuo nulio, o šiandien esame tarp sparčiausiai kaupimo pajėgumus auginančių valstybių Europoje. Tai rodo, kad Lietuvos energetikos transformacija pereina į kitą etapą. Dabar mūsų tikslas – kuo daugiau Lietuvoje pagamintos žalios energijos išsaugoti, suvartoti čia ir paversti ją konkurenciniais Lietuvos ekonomikos pranašumu“, – teigia energetikos ministras Lukas Savickas.
Ministerija taip pat siekia anksčiau įgyvendinti iki 2028 m. keltą tikslą įrengti 1,5 GW baterijų Lietuvoje, planuodama jį pasiekti dar iki šių metų pabaigos.
Įgyvendinant projektą daug dėmesio skirta technologinių sistemų ir signalų bandymams bei baterijų sistemų integravimui į elektros perdavimo tinklą. Projektas buvo įgyvendinamas glaudžiai bendradarbiaujant su Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatore „Litgrid“.
„Pirmąjį komercinį kaupiklį „Litgrid“ prie perdavimo tinklo prijungė 2025 m. gruodį. Tuo metu Lietuvoje veikė tik paskirtojo kaupimo sistemos operatoriaus „Energy cells“ pajėgumai – 200 MW. Taigi, per mažiau nei metus kaupimo įrenginiai pasiekė reikšmingą elektros perdavimo galią, kuri suteikia elektros sistemai lankstumo, didina konkurenciją balansavimo rinkoje, užtikrina sistemos saugumą ir patikimumą, taip pat prisideda prie tolesnės saulės ir vėjo energetikos plėtros. 1 GW riba yra reikšminga – šis skaičius rodo, kad Lietuvoje jau turime daugiau baterijų kaupimo galios, nei visa Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės galia, kuri siekia 900 MW“, – sako „Litgrid“ vadovas Andrius Šemeškevičius.
Atidarytas pirmasis „European Energy“ baterijų parkas Baltijos šalyse
Danijos atsinaujinančios energijos bendrovė „European Energy“ oficialiai atidarė pirmąjį energijos kaupimo (BESS) projektą Baltijos šalyse. Baterijų sistemos galia – 25 MW, o talpa – 65 MWh. Ji veikia kartu su 78,5 MW galios saulės parku ir yra hibridinis atsinaujinančios energetikos objektas.
Oficialiame parko atidaryme dalyvavo energetikos ministras Lukas Savickas, Danijos ambasadorė Lietuvoje Grete Sillasen, „Litgrid“ vadovas Andrius Šemeškevičius, Anykščių rajono savivaldybės vicemerė Audronė Savickienė, „European Energy“ vadovai, projekto partneriai ir energetikos sektoriaus atstovai.
„Šiandien atidarome pirmąjį „European Energy“ energijos kaupiklių parką Baltijos šalyse ir žengiame dar vieną žingsnį link lankstesnės energetikos sistemos. Šis projektas nebūtų įmanomas be glaudaus mūsų komandos, rangovų ir kitų partnerių bendradarbiavimo. Džiaugiamės galėdami prisidėti prie Lietuvos energetikos sistemos, kurioje kaupimo technologijos užims vis svarbesnę vietą“, – atidarymo metu sakė Tadeušas Konkovskis, „European Energy“ viceprezidentas ir Baltijos regiono vadovas.
„Energetikos transformacija pereina į naują etapą. Vien pagaminti daugiau žaliosios elektros nebepakanka – turime gebėti ją lanksčiau valdyti, kaupti ir panaudoti tada, kai jos labiausiai reikia. Anykščių projektas rodo, kaip saulės energetika ir baterijų technologijos gali veikti kaip viena sistema. Lietuva mums yra svarbi rinka, todėl planuojame ir toliau investuoti į atsinaujinančios energetikos bei kaupimo projektus čia ir visame Baltijos regione“, – renginio metu teigė „European Energy“ vykdomasis viceprezidentas, projektų plėtros vadovas Thorvald Spanggaard.
Projektas įgyvendintas maždaug 120 ha teritorijoje ir per metus pagamins apie 80 tūkst. MWh elektros. Tiek per metus suvartoja maždaug 34 tūkst. namų ūkių.
