Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, 1 iš 20 pasaulio žmonių gyvena su klausos sutrikimais. Lietuvoje prastai girdintys ar visai negirdintys asmenys taip pat bendrauja savo unikalia – gestų – kalba, kuri turi ne tik savo gramatiką, bet ir tarmes. Gegužės 4-ąją minima lietuvių gestų kalbos diena.
Nors iš pažiūros gestų kalba gali atrodyti tarptautinė ir universaliai taikoma, pasaulyje priskaičiuojama daugiau nei 300 skirtingų gestų kalbų. Viena jų – 1995 metų gegužės 4-ąją oficialiai kurčiųjų gimtąja kalba pripažinta lietuvių gestų kalba.
Įdomu tai, kad lietuvių gestų kalba nėra tiesiog vizualizuota lietuvių kalbos versija – tai visiškai atskira kalbinė sistema, turinti savo gramatiką, žodyną ir net tarmes. Joje nėra priesagų ar galūnių, o gestai žymi sąvokas, o ne žodžius ar raides. Prieš 20 metų išleistame „Lietuvių gestų kalbos žodyne“ yra daugiau nei 3000 gestų. Vis dėlto, prireikus galima vartoti ir gestų abėcėlę, kuri šiuo metu Lietuvoje rodoma viena ranka – tokia sistema susiformavo XX a. viduryje.
„Lietuvių gestų kalba žmonėms su klausos negalia reikalinga ne tik mokantis mokykloje ar universitete, bet ir įprastose kasdienėse situacijose – bendraujant, apsiperkant, sprendžiant kilusias problemas. Vis tik retas kuris mokosi gestų kalbos, nors Lietuvoje klausos negalią turi apie 40 tūkst. žmonių“, – sako Margarita Norkutė, „Bitė Lietuva“ prekės ženklo vadovė.
Pasak jos, nuolat bendraujant su organizacijomis, vienijančiomis žmones su klausos negalia, paaiškėja, kad net paprasčiausios paslaugos jiems kartais tampa iššūkiu.
„Norėdami užtikrinti dar geresnį „Bitės“ paslaugų prieinamumą ir patogesnį aptarnavimą, nuo 2025 metų pradžios pasiūlėme sinchroninio lietuvių-gestų kalbos vertimo paslaugą 10-yje „Bitės“ salonų didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Kol kas šia paslauga pasinaudojo tik vienetai klausos negalią turinčių žmonių, bet tai nenusako jos svarbos ar reikalingumo – kiekvienas klientas mums yra svarbus“, – sako M. Norkutė.
Pasak jos, sinchroninio lietuvių-gestų kalbos vertimo paslauga tėra vienas iš bendrovės įdiegtų sprendimų didinant žmonių su negalia įtrauktį. „Bitės“ salonai yra pritaikyti žmonėms tiek su klausos, tiek su regos ar judėjimo negalia.
„Universalaus dizaino sprendimai, tokie kaip taktiliniai takai, indukcinės kilpos ar reguliuojamo aukščio stalai, padeda užtikrinti dar patogesnį ir visiems lankytojams lengviau prieinamą aptarnavimą. Negalią turintys žmonės neretai susiduria su iššūkiais, kurių daugelis net nepastebi – tai gali būti tiek fizinės ar informacinės kliūtys, tiek bendravimo sunkumai. Todėl siekiame šiuos barjerus kuo labiau mažinti ir kurti aplinką, kurioje kiekvienas jaustųsi pastebėtas, išklausytas ir laukiamas“, – sako skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė Lietuva“ prekės ženklo vadovė M. Norkutė.
