Kauno laisvosios ekonominės zonos (LEZ) vertinimu, pagal dabartinį parengtų sklypų subnuomos tempą ir investuotojų užklausas turimo rezervo naujiems projektams gali pakakti tik maždaug trejiems metams. Ekspertai perspėja, kad laiku neparengus naujų teritorijų Lietuva gali prarasti stambius gamybos projektus, nes sklypų planavimas ir infrastruktūros įrengimas paprastai užtrunka kelerius metus.
Investuotojai prašo ir didesnių nei 100 ha teritorijų
Kauno LEZ vadovas Vytautas Petružis nurodo, kad zona investuotojams kasmet vidutiniškai subnuomoja apie 20–25 ha parengtų sklypų. Kartu mažėja didelių, taisyklingos formos teritorijų, kuriose būtų galima įgyvendinti stambius projektus, rezervas.
2026 metais Kauno LEZ sulaukė ne vienos užklausos dėl maždaug 50 ha ir net didesnių nei 100 ha teritorijų. Tokių projektų poreikių negalima patenkinti pasiūlius kelis atskirus mažus sklypus – investuotojams reikia vientiso ploto su tinkamais keliais, elektros pajėgumais, vandens, nuotekų ir kita infrastruktūra.
Valstybės investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“ didesnių nei 30 ha pramoninei veiklai parengtų sklypų trūkumą vadina vienu svarbiausių veiksnių, ribojančių galimybes pritraukti stambius užsienio apdirbamosios gamybos ir kapitalui imlius projektus.
Kaip tokio poreikio pavyzdį V. Petružis nurodo gynybos pramonės bendrovės „Lithuania Defense Services“ projektą. Jos statomos „Leopard 2A8“ tankų surinkimo ir remonto gamyklos darbų pradžia Kauno LEZ pažymėta 2026 metų spalio 1 dieną. Į projektą numatoma investuoti apie 50 mln. eurų ir sukurti maždaug 80 darbo vietų.
2026 metų rugsėjį Vyriausybė skelbė, kad faktiškai veikianti Kauno LEZ užima 534 ha. Zonoje pritrauktų investicijų vertė 2025 metų pradžioje jau buvo viršijusi 1,56 mlrd. eurų.
Lietuvos pranašumu turi tapti projekto įgyvendinimo greitis
Stambūs tarptautiniai investuotojai dažnai tikisi veiklą pradėti greičiau nei per dvejus metus. Kauno LEZ yra buvę atvejų, kai įmonės nuo sutarties pasirašymo iki veiklos pradžios užtruko vos 10–15 mėnesių.
„Investuotojų forumo“ vykdantysis direktorius Vytautas Šilinskas pabrėžia, kad Lietuva negali konkuruoti su didžiosiomis valstybėmis rinkos dydžiu ar mažesne kaina. Todėl vienu pagrindinių šalies pranašumų turėtų tapti gebėjimas pasiūlyti tinkamą sklypą ir sudaryti sąlygas kuo greičiau pradėti gamybą.
Vis dėlto investuotojui nepakanka vien reikiamo žemės ploto. Renkantis vietą vertinama, ar sklypas jau suplanuotas pramoninei veiklai, kiek jame prieinama elektros galios, ar įrengti keliai ir patogus susisiekimas, ar regione pakaks darbuotojų ir ar galima tiksliai numatyti veiklos pradžios datą.
„Investuok Lietuvoje“ infrastruktūros sprendimų komandos vadovė Gintarė Paliukevičienė pažymi, kad investiciniai projektai tampa didesni, technologiškai sudėtingesni ir reikalauja daugiau ilgalaikio turto. Dėl to auga jų poreikis žemei, elektros galiai bei kitai infrastruktūrai, o kartu didėja spaudimas projektus įgyvendinti greitai.
Jeigu teritorija dar nesuplanuota pramoninei veiklai, jos parengimas paprastai trunka kelerius metus. Reikia išspręsti žemės ir teritorijų planavimo klausimus, įvertinti aplinkosaugos ribojimus bei aplinkinių bendruomenių interesus, suplanuoti ir įrengti kelius, elektros, vandens ir nuotekų tinklus.
Nacionalinė žemės tarnyba taip pat nurodo, kad investicijoms rezervuojami valstybinės žemės sklypai turi atitikti teritorijų planavimo dokumentus. Prie jų turi būti įrengtas arba bent jau suplanuotas kelias ir kita projektui reikalinga infrastruktūra.
Plėtros planai susiduria su gyventojų ir savivaldybės prieštaravimu
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis ragina LEZ plėtrą laikyti valstybės prioritetu. Jo teigimu, pirmiausia reikėtų vertinti greta jau veikiančių zonų esančius plotus, nes juose galima naudotis jau sukurta infrastruktūra ir susiformavusia verslo aplinka.
Tačiau konkrečios Kauno LEZ plėtros teritorijos dar nėra galutinai nustatytos. Rugsėjo 19 dieną V. Petružis sakė, kad Vyriausybė tebeieško tinkamų sklypų, todėl dar negalima pasakyti, ar plėtrai reikėtų kirsti mišką ir kokio dydžio plotą tai galėtų apimti.
Kauno rajono savivaldybė yra pareiškusi nepritarianti kelių šimtų hektarų miško kirtimui. Dalis aplinkinių gyventojų taip pat baiminasi didesnės taršos ir triukšmo. Tai yra pagrindiniai viešai išsakyti prieštaravimai siūlomai zonos plėtrai.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija skaičiuoja, kad Kauno LEZ išplėtus iki daugiau kaip 1 000 ha, iki 2039 metų galėtų būti sukurta beveik 17 tūkst. darbo vietų, o valstybės biudžetas gautų daugiau kaip 4 mlrd. eurų mokesčių.
Ekspertų teigimu, rengti teritorijas reikėtų nelaukiant konkretaus investuotojo, nes jam atsiradus kelerių metų planavimo procesas jau gali būti per ilgas. Siūloma iš anksto rezervuoti perspektyvius plotus, jungti smulkesnius sklypus, įvertinti infrastruktūros kaštus ir naujai veiklai pritaikyti nebenaudojamas pramonines teritorijas.
