Buvęs premjeras ir Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis mano, kad 2029 metų prezidento rinkimuose gali iškilti su teisėsauga susijęs kandidatas, nes visuomenė vėl gali norėti „tvirtesnės rankos“. Vis dėlto konkretaus žmogaus politikas neįvardijo ir pripažino nežinantis, kas pakeis antrąją kadenciją baigsiantį Gitaną Nausėdą.
Naujas favoritas gali iškilti „iš niekur“
S. Skvernelis apie būsimus prezidento rinkimus kalbėjo Tado Ignatavičiaus laidoje „Apkalbėkime“, kurios visas įrašas paskelbtas spalio 23 dieną. Politikas stebėjosi, kad kol kas neiškyla naujas lyderis, kurį būtų galima laikyti aiškiu 2029 metų rinkimų favoritu.
„Gal vėl bus žmogus, kuris ateis iš niekur“, – svarstė S. Skvernelis. Jo nuomone, tokiu kandidatu galėtų tapti su teisėsauga siejamas asmuo, jeigu rinkėjai vėl ieškotų „tvirtesnės rankos“.
Antroji ir pagal Konstituciją paskutinė iš eilės G. Nausėdos prezidento kadencija baigsis 2029 metais. Šiuo metu aiškių pretendentų perimti valstybės vadovo pareigas nematyti.
Pats S. Skvernelis prezidento posto siekė 2019 metais, kai ėjo ministro pirmininko pareigas. Iki 2026 metais kilusio korupcijos skandalo visuomenės nuomonės apklausos jam buvo palankios, nors politikas neigė ketinantis dar kartą kandidatuoti į prezidentus.
Skvernelis savo populiarumą sieja su vėliau kilusiomis problemomis
Dabar S. Skvernelis leidžia suprasti manantis, kad didelis jo populiarumas galėjo tapti viena iš vėliau kilusių problemų priežasčių. Buvęs premjeras taip pat pripažįsta nežinantis, kas jo paties laukia artimiausiais metais.
Vasario 9 dieną Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai atliko kratas S. Skvernelio namuose ir darbo vietoje. Tą pačią dieną kratos surengtos ir Seimo nario Kazio Starkevičiaus gyvenamojoje bei darbo vietose.
Tuo metu teisėsauga skelbė apie 14 įtariamųjų ir tyrė galimą korupcijos schemą Valstybinėje augalininkystės tarnyboje. Įtarta, kad už fitosanitarinius sertifikatus sistemingai reikalautų ir gautų kyšių suma galėjo siekti 1,5 mln. eurų.
Balandžio 24 dieną S. Skverneliui oficialiai pareikšti įtarimai dėl galimo kyšininkavimo. Prokuratūros duomenimis, jis įtariamas 2025 metų sausio–lapkričio mėnesiais per tarpininką susitaręs priimti ir keliais kartais priėmęs ne mažesnį kaip 51 tūkst. eurų kyšį grynaisiais už palankumą suinteresuotiems asmenims.
Balandį prokuratūra nurodė, kad visoje byloje įtariama kyšių suma galėjo siekti mažiausiai 1 mln. 112 tūkst. eurų, o įtarimai tuo metu buvo pareikšti 16 žmonių. Prokurorų teigimu, galimus S. Skvernelio veiksmus grindžia liudytojų bei įtariamųjų parodymai, per kratas rasti įrodymai ir kiti ikiteisminio tyrimo dokumentai.
S. Skvernelis įtarimus kategoriškai neigia. Jis tvirtina nežinojęs apie nusikalstamą schemą ir neėmęs pinigų. Prokuratūra pabrėžia, kad politikas laikomas nekaltu, kol jo kaltė neįrodyta įstatymų nustatyta tvarka ir nepripažinta įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.
Apklausose palankumas smuko 17 procentinių punktų
Po kratų S. Skvernelio vertinimas visuomenės nuomonės apklausose smarkiai pablogėjo. Vasario 19–kovo 2 dienomis „Baltijos tyrimų“ atliktoje apklausoje palankiai jį vertinančių gyventojų dalis per mėnesį sumažėjo nuo 44 iki 27 proc., arba 17 procentinių punktų.
Birželio 19–30 dienomis atliktoje apklausoje S. Skvernelį nepalankiai vertino jau 81 proc. respondentų. Tai buvo blogiausias rezultatas tarp visų į tyrimą įtrauktų Lietuvos visuomenės veikėjų.
