Lietuvos užsienio reikalų ministerijos atstovai rugsėjo 30 dieną su Jungtinės Karalystės prekybos rūmų Europos Sąjungoje ir Briuselyje delegacija aptarė Lietuvos pasirengimą 2027 metų pirmąjį pusmetį pirmininkauti ES Tarybai, Europos konkurencingumą ir verslui aktualius teisėkūros klausimus.
Konkurencingumas taps vienu svarbiausių tikslų
Lietuvos delegacijai atstovavo Užsienio reikalų ministerijos ES departamento direktorius Vidmantas Purlys ir laikinai ministerijos Išorinių ekonominių santykių ir ekonominio saugumo politikos departamento direktorės pareigas einanti Lina Zigmantaitė.
Lietuva ES Tarybai pirmininkaus nuo 2027 metų sausio 1-osios iki birželio 30-osios. Tai bus antrasis šalies pirmininkavimas nuo įstojimo į Europos Sąjungą. Pirmininkaujanti valstybė planuoja ir veda Tarybos posėdžius, ieško kompromisų tarp valstybių narių bei atstovauja Tarybai derybose su kitomis ES institucijomis.
Lietuva kartu su 2026 metų antrąjį pusmetį pirmininkaujančia Airija ir po jos pirmininkavimą perimsiančia Graikija sudaro 18 mėnesių trejetą. Jo programa išskiria tris kryptis: laisvą ir demokratišką, stiprią ir saugią bei klestinčią ir konkurencingą Europą.
Rugsėjo 29 dieną užsienio reikalų viceministras Sigitas Mitkus konkurencingumą įvardijo vienu svarbiausių Lietuvos pirmininkavimo tikslų. Numatyta gerinti ES bendrosios rinkos veikimą, paprastinti reguliavimą, didinti finansavimo prieinamumą ir investicijas į mokslinius tyrimus bei plėtrą.
Lietuva ir JK siekia aktyviau įtraukti verslą
Susitikime pabrėžta būtinybė stiprinti Lietuvos ir Jungtinės Karalystės politinį bei ekonominį bendradarbiavimą, į jį aktyviau įtraukiant verslo bendruomenę.
URM teigimu, abi valstybės panašiai vertina Europos saugumo iššūkius, todėl galėtų glaudžiau bendradarbiauti didindamos Europos atsparumą, konkurencingumą ir ekonominį saugumą. Lietuvos pozicijoje saugumas siejamas ir su ekonomikos stiprinimu – investicijomis į sienų apsaugą, energetinį atsparumą, mažesnes energijos kainas ir geresnį finansavimo prieinamumą.
Per 12 mėnesių iki 2026 metų pirmojo ketvirčio pabaigos Lietuvos ir JK prekybos prekėmis bei paslaugomis vertė siekė 3,4 mlrd. svarų sterlingų – 4,8 proc. mažiau nei ankstesniu atitinkamu laikotarpiu. JK eksportas į Lietuvą sumažėjo 20 proc. iki 1,4 mlrd. svarų, o importas iš Lietuvos išaugo 8,7 proc. iki 2,1 mlrd. svarų.
ES ir JK sustiprino partnerystę po „Brexit“
Glaudesnio ES ir Jungtinės Karalystės bendradarbiavimo pagrindas buvo sustiprintas 2025 metų gegužės 19 dieną Londone surengtame pirmajame po „Brexit“ abiejų šalių viršūnių susitikime. Jame sutarta dėl naujos strateginės partnerystės ir įsteigta saugumo bei gynybos partnerystė, apimanti kibernetinį ir jūrų saugumą, hibridines grėsmes, kritinės infrastruktūros atsparumą bei krizių valdymą.
ES ir JK taip pat sutarė kasmet rengti viršūnių susitikimus, reguliarius aukšto lygio ekonomikos ir prekybos susitikimus bei kas pusmetį vykdyti užsienio ir saugumo politikos dialogą.
