Lietuvos banko antrojo ketvirčio duomenys pirmą kartą atskleidžia, kur nusėdo milijardai eurų, kuriuos gyventojai atsiėmė iš antrosios pensijų pakopos. Didelė dalis šių lėšų liko bankų sąskaitose, tik kas septintas euras buvo investuotas, o tuo pačiu metu gyventojų vartojimo paskolos augo sparčiau nei pernai. „Artea Asset Management“ Investicijų valdymo skyriaus vadovas Regimantas Valentonis teigia, kad pinigai gyventojams buvo pervesti greičiau, nei jie spėjo apsispręsti, ką su jais daryti.
Per balandžio–birželio mėnesius namų ūkių turto suma pensijų fonduose sumažėjo 3,3 mlrd. eurų – nuo 10,8 mlrd. iki 7,5 mlrd. eurų, rodo praėjusią savaitę paskelbta Lietuvos banko statistika. Šį ketvirtį pinigus gavo tie gyventojai, kurie prašymus pasitraukti iš pensijų fondų pateikė pirmojo reformos ketvirčio (sausio–kovo mėnesiais) metu. Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) duomenimis, maždaug 525 tūkst. gyventojų buvo išmokėta apie 2,9 mlrd. eurų, vidutiniškai po 5,6 tūkst. eurų.
Tuo pat metu bendras gyventojų finansinis turtas išaugo 2,7 mlrd. eurų, pasiekė 91,4 mlrd. eurų. Didžioji dalis lėšų, atsiimtų iš pensijų fondų, nepraėjo be pėdsako – ji tiesiog persikėlė į kitas gyventojų finansines kišenes.
Daugiausiai „praturtėjo“ einamosios sąskaitos
Grynųjų pinigų ir indėlių suma per ketvirtį padidėjo 2,2 mlrd. eurų – tai beveik du su puse karto daugiau nei atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu (0,85 mlrd. eurų). Didžioji šio prieaugio dalis, siekianti 1,5 mlrd. eurų, teko einamosioms sąskaitoms.
Atmetus įprastą indėlių augimą, vien einamosiose sąskaitose šį ketvirtį atsirado beveik 0,9 mlrd. eurų daugiau nei pernai tuo pačiu metu, o kartu su terminuotais indėliais – apie 1,1 mlrd. eurų. Tai sudaro atitinkamai beveik trečdalį ir beveik 40 proc. visos gyventojams išmokėtos sumos.
„Praėjus trims mėnesiams, beveik trečdalis šių pinigų taip ir liko gulėti ten, kur buvo pervesti, – einamosiose sąskaitose. Tai – ne sprendimas, o sprendimo atidėjimas. Pensijų fonde tie eurai bent jau dirbo, o einamojoje sąskaitoje juos tyliai graužia infliacija“, – komentuoja R. Valentonis.
Tuo metu, kai pinigai gulėjo sąskaitose, pasaulio akcijų rinkos smarkiai kilo: MSCI pasaulio akcijų indeksas balandžio–birželio mėnesiais eurais kilo 15,1 proc. Pasaulio akcijų indeksą sekantys fondai per tą patį ketvirtį uždirbo dviženklę grąžą, o einamosiose sąskaitose likę eurai – beveik nieko. Neinvestavimas gyventojams iškart kainavo neuždirbtą pelną.
Įdomu ir tai, kad grynųjų pinigų gyventojai ketvirčio pabaigoje turėjo vos 52 mln. eurų daugiau, nors, Lietuvos banko duomenimis, vien balandį iš atsiimtų lėšų buvo išgryninta apie 450 mln. eurų. Panašu, kad didžioji dalis išsigrynintų pinigų buvo išleista.
Dalis pinigų – į taupymo lakštus ir terminuotus indėlius
Tiesa, yra ir teigiamų ženklų. Terminuoti ir kiti indėliai išaugo 0,6 mlrd. eurų (pernai atitinkamu metu – vos 0,1 mlrd. eurų), o gyventojų turimų taupymo lakštų vertė per ketvirtį padvigubėjo – nuo 209 iki 408 mln. eurų. Tai 5 kartus daugiau nei prieš metus.
„Dalis žmonių akivaizdžiai pasirinko saugią, bet bent jau uždirbančią priemonę. Rezervui ar trumpam laikotarpiui tai visiškai racionalu. Bėda prasideda tada, kai indėlis tampa ilgalaike strategija pinigams, kurie buvo kaupiami pensijai“, – pabrėžia ekspertas.
Investicijos į fondus auga, bet mastas kuklus
Gyventojų turimų investicinių fondų vienetų vertė per ketvirtį padidėjo 283 mln. eurų, arba 12,7 proc., iki 2,5 mlrd. eurų. Tai didžiausias ketvirtinis prieaugis per pastaruosius dvejus metus ir 2,5 karto didesnis nei pernai atitinkamu metu. Gyventojų turimų biržoje kotiruojamų įmonių akcijų vertė padidėjo 169 mln. eurų, su investiciniais vienetais susijusio gyvybės draudimo – 108 mln. eurų.
Vis dėlto, „Artea“ skaičiavimais, sudėjus visas investicines priemones – fondus, akcijas, obligacijas, investicinį gyvybės draudimą ir taupymo lakštus – jų vertė per ketvirtį paaugo apie 0,43 mlrd. eurų daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Tai sudaro vos septintąją dalį iš pensijų fondų gauto euro, o ši suma apima ne tik naujus pinigus, bet ir rinkų augimą.
„Kryptis džiugina: dalis žmonių pinigus iš pensijų fondų perkėlė ne į vartojimą, o į kitas, pačių pasirinktas investicijas. Bet jei investicijoms nukeliauja vos kas septintas euras, durys kol kas tik praviros – pro jas žengė nedaugelis“, – teigia R. Valentonis.
Skolų nesumažėjo
Gyventojai, kalbinti žiniasklaidos dar prieš reformą, neretai sakė, kad atsiimtus pinigus skirs skoloms mažinti, ir dalis taip ir padarė: Lietuvos banko vertinimu, vien balandį būsto ir vartojimo paskoloms grąžinti nukeliavo apie 160 mln. eurų. Tačiau, kaip rodo naujausia Lietuvos banko statistika, bendra gyventojų skola dėl to nesumažėjo. Būsto paskolų portfelis per ketvirtį padidėjo 450 mln. eurų – beveik tiek pat, kiek pernai tuo pačiu metu. Trumpalaikių vartojimo paskolų suma išaugo 108 mln. eurų, arba 20 proc., kai pernai atitinkamu metu – vos 11 mln. eurų. Iš viso vartojimo paskolų per ketvirtį padaugėjo 191 mln. eurų, pernai tuo pačiu metu – 120 mln. eurų.
„Logiška būtų tikėtis, kad, gavęs kelis tūkstančius, žmogus pirmiausia atsikratys brangiausios skolos. Dalis žmonių taip ir pasielgė, bet bendras vaizdas kitoks – naujų vartojimo kreditų atsirado daugiau, nei buvo grąžinta. Būsto paskolos išankstinis grąžinimas ne visada apsimoka, bet vartojimo kredito, kurio palūkanos gerokai viršija bet kurio indėlio palūkanas, padengimas dažniausiai yra pats patikimiausias „uždarbis“, kokį galima gauti“, – sako ekspertas.
Intriga persikelia į trečiąjį ketvirtį
Antrojo ketvirčio prašymus pateikusiems gyventojams liepos viduryje buvo išmokėta dar 672 mln. eurų – jų likimą parodys kitas Lietuvos banko duomenų paskelbimas. Pasitraukimo iš II pensijų pakopos „langas“ lieka atviras iki 2027 m. pabaigos.
„Pinigus atsiimti užteko kelių savaičių, o apsispręsti, ką su jais daryti, daugeliui neužteko ir trijų mėnesių. Kas pasitraukė – tam klausimas, kur dirbs pensijai skirti pinigai, niekur nedingo. Jis tiesiog dabar priklauso jam pačiam“, – reziumuoja R. Valentonis.
