Lietuvoje daržovių derliaus nuėmimas dėl įmirkusios žemės vėluoja mažiausiai tris savaites. Ūkininkai įspėja, kad atsinaujinus lietui technika vėl negalėtų įvažiuoti į laukus, todėl dalis svogūnų, bulvių ir kitų daržovių gali likti nenukasta ir supūti.
Šiaulių rajone laukuose dar liko 30 hektarų svogūnų
Šiaulių rajono ūkininko Juliaus Šateikos ūkyje svogūnų kasimas vėluoja trimis savaitėmis. Įprastai spalio pradžioje jie jau būna sandėliuose, o darbuotojai ir technika nukreipiami nuimti morkų.
Rugsėjo 13-ąją pavojus buvo kilęs maždaug 90 hektarų J. Šateikos svogūnų. Spalio 11 dieną laukuose jų dar buvo likę 30 hektarų, o ūkininkas tikėjosi per kelias artimiausias dienas nuimti bent pusę šio ploto.
„Šlapia, vežam šlapius svogūnus į sandėlį. Čia įprastai būtų dulkių debesys, visi aplink darbuotojai vaikščiotų juodi nuo dulkių, nuo žemių, o dabar dulkelės nė vienos – šlapia“, – pasakojo J. Šateika.
Iš laukų vežami svogūnai yra šlapi, aplipę žemėmis ir nevisiškai išdžiūvę. Pasak ūkininko, tik po kelių mėnesių paaiškės, ar jie tinkamai laikysis sandėliuose ir nepradės pūti. Drėgmės perteklius taip pat didina svogūnų ligų riziką.
Neaišku, kaip išsilaikys ir ilgai šlapioje dirvoje augusios bulvės. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos docento Evaldo Klimo teigimu, sunkesnėje dirvoje bulvės drėgmės perteklių gali pakelti maždaug savaitę, tačiau vėliau jų kokybė pradeda prastėti. Iš pradžių gerai atrodančios nukastos bulvės gali greitai sugesti.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos „Meteo LT“ duomenimis, 2026 metų rugsėjį šalyje iškrito vidutiniškai 100,3 milimetro kritulių – 167 proc. standartinės klimato normos. Rugpjūčio 22 dieną prasidėjęs ilgas lietingas laikotarpis mėnesio pabaigoje dar tęsėsi kai kuriose Kelmės, Šiaulių, Rietavo ir Telšių rajonų vietovėse.
Kelmės rajone dalies supuvusių daržovių ūkininkai nebekasa
Kelmės rajone derliaus nuėmimas vėluoja beveik mėnesį. Ūkininko Algimanto Vaupšo laukuose technika buvo pradėjusi dirbti tik prieš savaitę, nes anksčiau dėl šlapios žemės į juos nebuvo įmanoma įvažiuoti.
Ūkininkui teko nuomotis ir pirkti savaeigę techniką su dviem ar trimis varomaisiais tiltais. Pasak A. Vaupšo, be jos šiemet nuimti derliaus nebūtų buvę įmanoma.
Darbai vis tiek vyksta lėtai: technikai tenka apvažiuoti balas ir šlapiausias laukų vietas. Dalis daržovių jau permirko ir supuvo, todėl kai kurių plotų ūkininkai nebekasa. Surinktą produkciją rūšiuoja didelė darbuotojų komanda, kad sugedusios daržovės nepatektų į sandėlius.
Rugsėjį A. Vaupšas skaičiavo, kad maždaug 25 hektaruose kopūstų skinti nebeapsimoka. Galimas praradimas buvo vertinamas apie 1,5 tūkst. tonų produkcijos ir 450 tūkst. eurų negautų pajamų.
Lietuvos daržovių augintojų asociacijos valdybos narys Martynas Laukaitis pabrėžė, kad dirvožemis nėra vienodai šlapias visoje Lietuvoje. Vis dėlto dauguma asociacijos kooperatyvui priklausančių daržininkystės ūkių nuimdami derlių susiduria su dideliais sunkumais.
Purvu ir moliu aplipusias daržoves sunkiau parduoti. Kartu su jomis į sandėlius patenkantis dumblas trukdo ventiliacijai, todėl išauga pavojus, kad pradės gesti ir likusi saugoma produkcija.
Dar rugsėjo 22 dieną asociacija skelbė, kad daugelyje ūkių derlius buvo vidutinis arba net šiek tiek geresnis už vidutinį. Tačiau atskiruose ūkiuose dėl įmirkusių laukų gali likti nenuimta apie 10–20 proc. bulvių ir daržovių.
Vyriausybė dėl rugpjūčio 22 dienos audros rugpjūčio 26-ąją buvo paskelbusi valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, tačiau rugsėjo 16 dieną ją atšaukė. Preliminariai buvo paveikta daugiau kaip 24 tūkst. hektarų žemės ūkio augalų ir pasėlių, o nukentėję ūkiai gali kreiptis dėl valstybės paramos.
Daržovių trūkumas kainas labiau paveiktų 2027 metais
J. Šateikos teigimu, spalį svogūnai tebėra pigūs, o jų kaina net mažėja. Padėtis galėtų pasikeisti vėliau, kai rinkoje sumažės pasiūla, tačiau vartotojai šį poveikį labiau pajustų 2027 metais.
M. Laukaitis prognozavo, kad bulvės gali būti gerokai brangesnės nei 2025-aisiais, kai rinkoje buvo santykinis jų perteklius. Jo pateiktu vertinimu, šiemet Europoje gali stigti 4–5 mln. tonų bulvių.
„World Potato Markets“ duomenimis, 2026 metais bulvių pasėlių plotas Europos Sąjungoje sumažėjo 10,8 proc. – iki 1,315 mln. hektarų. Dėl sausros derlius gali smukti iki 39,4 mln. tonų, beveik 30 proc., palyginti su 2025 metais, ir pirmą kartą nepasiekti 40 mln. tonų.
Lietuvoje 2025 metais užauginta apie 253 tūkst. tonų bulvių. Šių metų prognozė siekia apie 230 tūkst. tonų – 9,2 proc. mažiau, o esant nepalankiam derlingumui kiekis galėtų sumažėti iki 219 tūkst. tonų.
Vis dėlto E. Klimas ir J. Šateika pabrėžė, kad mažesnis Lietuvos derlius savaime negarantuoja kainų šuolio. Galutines kainas lems padėtis visoje Europos rinkoje, ypač Lenkijoje, o vietos produkcijos trūkumą galėtų kompensuoti importas.
