Lietuvos eglynų būklė blogėja, skelbia naujausio monitoringo duomenys. Per dvejus metus Valstybinės miškų tarnybos (VMT) Miško sanitarinės apsaugos skyriaus specialistų stebimuose miško plotuose nudžiūvo šeštadalis eglių, o dvejose girininkijose žuvo visi stebėti medžiai.
Pavojus – sutapus dviem faktoriams
Tai, kad šalies eglynų būklė prastėja, verčia rimtai susirūpinti dėl masinio kenkėjų plitimo židinių formavimosi. Specialistai aiškina, kad pavojingiausia situacija susidaro, kai sutampa du faktoriai: vienu metu, sakykime, dėl sausų ir šiltų orų, padaugėja žievėgraužio tipografo ir atsiranda daug nusilpusių eglių – būtent tokie medynai tampa lengvu taikiniu.
VMT Miško sanitarinės apsaugos skyriaus specialistai stebi 23 pastovius tyrimo barelius, kurie išsidėstę visoje Lietuvos teritorijoje. Nuo 2024 metų, kai buvo fiksuojamas itin didelis žievėgražio tipografo antplūdis, vykdomas nuolatinis monitoringas.
Per dvejus metus – ryškus pablogėjimas
Stebėjimui visoje Lietuvoje buvo atrinkti sveiki, bet jau brandūs eglynai, laikomi mažiausiai atspariais žievėgraužio pažeidimams. Tyrimų plotuose du kartus per metus – pavasarį ir rudenį – vertinama medžių būklė: nuo visiškai sveikų iki nudžiūvusių sausuolių.
Pirmieji rezultatai 2024-ųjų pavasarį atrodė optimistiškai – beveik 90 proc. stebėtų eglių buvo visiškai sveikos, o vidutinė jų būklė buvo gera. Tačiau vos per dvejus metus situacija pasikeitė – 2026 metų pavasarį vidutinė eglių būklė jau buvo daugiau nei viena kategorija prastesnė. Tai reiškia, kad daugelis medžių tapo akivaizdžiai nusilpę – jų lajos praretėjo, pastebima didesnė defoliacija (spyglių praradimas).
Per šį laikotarpį stebimuose plotuose nudžiūvo 17 proc. eglių. Dar penktadalio medžių būklė pablogėjo bent viena kategorija. Tik kiek daugiau nei pusės stebėtų eglių būklė išliko nepakitusi.
Geriausia būklė Žemaitijoje
Ryškiausi pokyčiai užfiksuoti šiaurės rytų ir pietryčių Lietuvoje. Dvejos girininkijose – Krosnos ir Žeimenos – nudžiūvo visos stebėtos eglės. Tuo metu vakarinėje šalies dalyje eglynų būklė keitėsi gerokai mažiau.
Specialistai teigia, kad tolesnis eglynų stebėjimas leis anksčiau pastebėti pavojingas tendencijas ir prognozuoti naujų žievėgraužio tipografo židinių formavimąsi. Vis dėlto jau dabar aišku, kad dalis Lietuvos eglynų išgyvena vieną sudėtingiausių laikotarpių.
Valstybinės miškų tarnybos inf.
