Lietuvos premjeras Mindaugas Sinkevičius spalio 8 dieną pareiškė, kad kariuomenės pasitelkimas pasienyje su Rusijos Kaliningrado sritimi nėra neįprastas žingsnis. Pasak jo, laikinas apsaugos sustiprinimas susijęs su galimomis provokacijomis ir Rusijos veiksmų keliamomis rizikomis.
Iki 100 karių sustiprins patruliavimą
M. Sinkevičiaus teigimu, visuomenė į sprendimą tikriausiai sureagavo labai aštriai, todėl apie jį nutarta pranešti iš anksto, kad sustiprinta apsauga nesukeltų nuostabos.
Premjeras pabrėžė, kad tai nėra karinės pratybos. Kariai kartu su Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnais laikinai intensyviau patruliuos pasienio zonoje.
Spalio 7 dieną vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas paprašė krašto apsaugos ministro Roberto Kauno skirti karių VSAT. Sprendimas priimtas įvertinus incidentą Latvijos pasienyje ir bendrą regiono saugumo padėtį.
Lietuvos kariuomenė pranešė nuo spalio 8 dienos skirianti kuopos dydžio vienetą preliminariai dviem savaitėms. R. Kaunas anksčiau nurodė, kad ketinama pasitelkti iki 100 karių, o pradinis misijos laikotarpis numatytas iki spalio 16 dienos.
Kariai patruliuos pasienio užkardų teritorijose. Pagal poreikį galės būti sudaromi mobilūs patruliai, įrengiami mobilieji stebėjimo postai ir pasitelkiami Karo policijos ekipažai. Keičiantis padėčiai, misija galės būti pratęsta, o pajėgos – padidintos.
Pastiprinimą paskatino incidentas Latvijoje
Tiesioginiu postūmiu sustiprinti Lietuvos sienos apsaugą tapo spalio 5-osios vakaro incidentas Latvijos ir Baltarusijos pasienyje. Mažiausiai 20 migrantų grupę sienos link vedė trys kaukėti asmenys.
Latvijos nacionalinės ginkluotosios pajėgos pranešė, kad migrantų palydovai buvo ginkluoti, grasino Latvijos kariams ir stūmė žmones sienos link. Kariai neteisėtą sienos kirtimą sustabdė.
Po kelių valandų kaukėti asmenys pateko į Latvijos teritoriją, sugadino elektros skirstomąją spintą, pavogė dvi pasienio stebėjimo kameras ir grįžo į Baltarusiją dar neatvykus pasieniečiams.
Latvijos pasienio tarnybos vadovas Guntis Pujāts neatmetė, kad įsibrovėliai galėjo būti ne Baltarusijos valstybinių tarnybų atstovai, o organizuoto nusikalstamumo dalyviai, besinaudojantys šios šalies tarnybų palankumu.
Latvijos kariuomenė incidentą pavadino ypač demonstratyvia ir agresyvia provokacija bei hibridine grėsme, kai neteisėta migracija naudojama spaudimui Latvijos, Europos Sąjungos ir NATO išorės sienai.
Lietuvos pasienyje padėtis išlieka rami
Sprendimą pasitelkti kariuomenę taip pat paskatino signalai, kad Rusija gali paskelbti mobilizaciją. Jos vengiantys Rusijos piliečiai galėtų mėginti neteisėtai patekti į Lietuvą arba prašyti prieglobsčio.
M. Katelynas ir VSAT pabrėžė, kad padėtis Lietuvos pasienyje yra rami, grėsmės lygis nepasikeitė, todėl gyventojams nėra pagrindo nerimauti.
Vidaus reikalų ministro teigimu, kariuomenės pagalbos reikia ir dėl augančio VSAT darbo krūvio: pareigūnų skaičius nedidėja, o jų pamainos ilgėja.
Lietuvos pasienyje su Baltarusija kariuomenės kol kas pasitelkti neplanuojama. Pareigūnai aiškina, kad ten įrengtas fizinis barjeras, o beveik 275 kilometrus besitęsiančioje Lietuvos sienoje su Kaliningrado sritimi tokio barjero nėra, todėl jos apsaugai reikia daugiau žmonių.
