Seimas ėmėsi svarstyti pataisas, pagal kurias į smurtą artimoje aplinkoje reaguojantys ir dėl apsaugos orderio sprendžiantys policijos pareigūnai privalėtų kreiptis į gydytoją psichiatrą, jeigu būtų pagrindo įtarti, kad asmens elgesys susijęs su psichikos būklės sutrikimu.
Policija psichiatrui perduotų faktinius duomenis
Kreipdamasi į psichiatrą policija turėtų perduoti turimus faktinius duomenis apie asmens elgesį, taip pat apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio skyrimo ir vykdymo aplinkybes.
Projektų aiškinamajame rašte nurodoma, kad ir dabar policija gali kreiptis dėl asmens psichikos būklės įvertinimo, tačiau ši teisė nėra tiesiogiai susieta su pareigūnų veiksmais reaguojant į smurtą artimoje aplinkoje.
Oficialioje Seimo darbotvarkėje pataisų tikslas apibūdinamas kaip procedūrinės sąsajos tarp policijos ir psichikos sveikatos priežiūros sistemų sukūrimas. Taip siekiama laiku suteikti pagalbą ir užkirsti kelią pasikartojančioms krizėms.
Pataisas paskatino pasikartojančio smurto atvejai
Projektų iniciatorė socialdemokratė Birutė Vėsaitė sakė, kad pataisas paskatino su smurto artimoje aplinkoje aukomis dirbančių nevyriausybinių organizacijų pastebėtas vadinamasis „besisukančių durų“ reiškinys.
Kaip problemos pavyzdį parlamentarė nurodė atvejus, kai tam pačiam psichikos negalią turinčiam asmeniui apsaugos orderis skiriamas daug kartų, tačiau policijos veiksmai nesusiejami su psichikos sveikatos specialistų vertinimu. Pasak B. Vėsaitės, nauja procedūra būtų aktuali ir tada, kai smurtinis elgesys kartojasi šeštą ar septintą kartą.
Ji pabrėžė, kad siūlomais pakeitimais policijai nebūtų suteikta teisė diagnozuoti psichikos sutrikimą. Apsaugos orderio skyrimas taip pat nebūtų siejamas su tokios diagnozės nustatymu – pareigūnai tik perduotų informaciją specialistams, kurie galėtų įvertinti asmens būklę.
Iniciatyva dar gegužės 5 dieną aptarta B. Vėsaitės surengtoje diskusijoje su psichikos sveikatos ekspertais, policijos ir visuomenės atstovais. Joje konstatuota, kad policijos, sveikatos priežiūros įstaigų ir teismų veiksmai tokiais atvejais dažnai nėra pakankamai suderinti, todėl į pavojingas situacijas ne visada reaguojama laiku ir veiksmingai.
Vėgėlė atkreipė dėmesį į retą praktiką ES
Seimo narys Ignas Vėgėlė pažymėjo, kad analogiškas reguliavimas Europos Sąjungoje beveik netaikomas. Jo teigimu, tik Austrijoje ir Suomijoje policija tam tikrais atvejais gali pasiūlyti asmeniui pasitikrinti pas psichiatrą.
Spalio 20 dieną po pateikimo projektams pritarė 62 Seimo nariai, vienas balsavo prieš, o 17 susilaikė.
Pirmuoju projektu siūloma keisti Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą. Jį pagrindiniu paskirtas svarstyti Seimo Žmogaus teisių komitetas. Antruoju projektu būtų keičiamas Psichikos sveikatos priežiūros įstatymas – pagrindinis jį nagrinėsiantis komitetas yra Sveikatos reikalų, o papildomas – Žmogaus teisių komitetas.
Abu projektus Seimo salėje numatyta svarstyti gruodžio 17 dieną.
